Irãno kis
Bendroji ūkio apžvalga
Iranas – agrarinė pramoninė valstybė. Ūkio svarbiausia šaka – naftos ir gamtinių dujų gavyba ir perdirbimas.
2001 BVP sudarė 114 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą – 426 mlrd. JAV), BVP dalis vienam gyventojui – 1770 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 6400 JAV dolerių). Užsienio skola – 8,7 mlrd. JAV dolerių (2002).
2020, Pasaulio banko duomenimis, Irano BVP sudarė 231,548 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1 326 346 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 2757 JAV doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 15 791 JAV doleris). Infliacija 39,8 % (2023 08).
https://s.vle.lt/diagramos/242.html
Pramonė
Iranas – vienas seniausių naftos gavybos (gaunama nuo 1911) centrų Artimuosiuose ir Viduriniuose Rytuose. Naftos ir gamtinių dujų gavyba bei perdirbimas sukuria 22,1 % BVP. Iranas užima antrąją vietą OPEC (po Saudo Arabijos) pagal naftos gavybą (182 mln. t, 2001) ir eksportą (112 mln. tonų). 21 a. pradžioje išžvalgyti naftos ištekliai sudarė apie 13 mlrd. t (apie 9 % pasaulio išteklių). Svarbiausias naftos gavybos (apie 87 % naftos išgaunama žemyne) rajonas – Irano pietvakarių dalis; didžiausi telkiniai – Gač Saranas, Bibi Hakime, Ahvazas, Marunas, Agha Džari, Karandžas, Rage Safidas. 2001 išžvalgyti gamtinių dujų ištekliai sudarė apie 26 trilijonus m3 (apie 18 % pasaulio išteklių; antroji vieta pasaulyje po Rusijos); didžiausi telkiniai – Persijos įlankoje (Pietų Parso telkinyje išteklių 12,6 trilijono m3), Chuzistano (5,9 trilijono m3), Bušehro ir Farso (4,3 trilijono m3) ostanuose.
Gaunama akmens anglys, geležies, vario, švino, cinko, mangano, chromo, molibdeno rūdos, boksitai, auksas, sidabras, baritas, kaolinas, magnezitas, akmens druska, fluoritas, žėrutis, talkas, juvelyriniai akmenys (daugiausia turkis), dolomitas, granitas, marmuras, klintis, kreida, gipsas ir kitų statybinių medžiagų žaliava. Irano svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
1
2001 pagaminta 124,6 mlrd. kWh elektros energijos. Apie 93 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės (didžiausia – Kazvino, 2000 MW), apie 7 % – hidroelektrinės. 1995 atnaujinta Bušehro atominės elektrinės (statyta 1974–1979) pirmojo reaktoriaus statyba.
21 a. pradžioje veikė devynios naftos perdirbimo įmonės (gamybiniai pajėgumai apie 73 mln. t per metus); didžiausios – Abadane, Bandari Abbase, Teherane, Isfahane. Gamtines dujas perdirba 17 gamyklų (gamybiniai pajėgumai 124 mlrd. m3 per metus); didžiausios – Irano pietuose (Farso ostane, netoli Kengano telkinio).
Apdirbamoji (be naftos ir gamtinių dujų perdirbimo) pramonė sukuria 12,7 % BVP. Apie 40 % Irano apdirbamosios pramonės įmonių yra Teherane; kiti didžiausi pramonės centrai – Isfahanas, Tebrizas. Naftos chemijos ir chemijos pramonės didžiausi centrai – Bandari Chomeini, Širazas, Kharko sala, Tebrizas. Išplėtota juodoji (Isfahane, Ahvaze) ir spalvotoji metalurgija, mašinų, transporto priemonių (12 automobilių gamyklų; didžiausia – Iran Khodro Teherane) gamyba, metalo ir medienos apdirbimas, elektronikos ir elektrotechnikos (buitinių elektros prietaisų, laidų, kabelių, garso, vaizdo ir komunikacinės įrangos, matavimo prietaisų, kompiuterių), statybinių medžiagų (svarbiausia šaka – cemento pramonė), plaušienos ir popieriaus, karinė pramonė. Tradicinės pramonės šakos – tekstilės ir maisto pramonė. Tekstilės įmonės naudoja vietines žaliavas (daugiausia medvilnę ir vilną); didžiausios – Teherane, Isfahane, Jezde.
Iran Khodro automobilių gamykloje
Maisto pramonės svarbiausia šaka – cukraus pramonė; dar gaminama mėsa ir jos produktai, pienas, sūriai, aliejus, tabakas, perdirbama vaisiai ir daržovės. Audimo (kasmet išaudžiama apie trečdalis pasaulio kilimų), bižuterijos, keramikos, odos, metalo dirbinių amatai. Irano pramonės produkcijos svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
Dirbamoji žemė (40–50 % jos drėkinama) užima apie 10 % Irano teritorijos. Žemės ūkio plėtrą stabdo ariamosios žemės trūkumas dėl aridinio klimato, kalnuoto reljefo, nederlingų dirvožemių. Drėkinamose žemėse ūkių dydis ribojamas iki 30 hektarų, nedrėkinamose – iki 120 hektarų; apie 40 % Irano ūkių yra mažesni kaip 2 hektarai.
Augalininkystės svarbiausi rajonai – Pietų Kaspijos žemuma, Zagroso kalnų vakarinė dalis ir Armėnijos plokščiakalnio slėniai bei oazės. Irano vakaruose ir šiaurėje (nedrėkinamose žemėse) auginami kviečiai (svarbiausias Irano maistinis augalas; apie 60 % visų pasėlių ploto), miežiai, Kaspijos jūros pakrantėje (drėkinamose žemėse) – ryžiai. Auginama vilnamedžiai (daugiausia Chuzistano ostane), arbatmedžiai (Elburso šiauriniuose šlaituose), cukriniai runkeliai, cukranendrės (didžiausios plantacijos Chuzistano ostane), tabakas.
migdolų sodai prie Širazo
Sodininkystė (citrusiniai augalai, persikai, abrikosai, granatmedžiai, paprastieji migdolai, alyvmedžiai). Vynuogininkystė (vynuogės daugiausia džiovinamos). Daržininkystė (bulvės, pomidorai, svogūnai, melionai, arbūzai, baklažanai). Kermano ostane yra didžiausios Irane tikrųjų pistacijų plantacijos. Irano pietuose (daugiausia oazėse) auginami datuliniai finikai. Prieskoniniai (Iranas – vienas didžiausių pasaulyje šafrano gamintojų ir eksportuotojų), vaistiniai augalai, gėlės, šakniavaisiai auginami daugiausia eksportui. Iranas užima pirmąją vietą pasaulyje pagal pistacijų, antrąją vietą pagal abrikosų (po Turkijos), datulių (po Egipto), trečiąją vietą pagal graikinių riešutų (po Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų) derlių. Irano augalininkystės produkcija – 3 lentelėje.
3
Gyvulininkystė pusiau klajoklinė; veisiama daugiausia avys, ožkos, galvijai, arkliai, mulai, kupranugariai, asilai, naminiai paukščiai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Grūdų derlius, mėsos, cukraus, augalinio aliejaus gamyba netenkina vietinių poreikių. Žvejyba; 2000 sugauta apie 452 tūkst. t žuvų (apie 80 % jų – Persijos ir Omano įlankose). Iranas – vienas didžiausių pasaulyje juodųjų ikrų gamintojų (100 t ikrų, 1999) ir eksportuotojų (90 tonų). Kertamas miškas; popieriaus pramonei auginami eukaliptai (daugiausia Chuzistano ostane).
avių ganyklos Farso ostane
4
5
Turizmas
Laisvės monumentas Teherane (1971, architektas H. Amanatas)
Labiausiai turistų lankoma Pasargadų, Persepolio, Čogha Zanbilio, Sūzų, Tacht‑e Soleimano (pasaulio paveldo vertybės) griuvėsiai, musulmonų (šiitų) Komo, Širazo, Mašhado šventieji miestai (į juos keliauja maldininkai), Teheranas, Bamas, Isfahanas (du pastarieji – pasaulio paveldo vertybės), Tebrizas.
Transportas
Automobilių kelių yra 167 157 km, iš jų 94 109 km su kieta danga (automobilių magistralių 890 km; 21 a. pradžioje). Svarbiausi plentai: Bazarganas–Teheranas–Dogarunas ir Chosrovi–Teheranas–Mir Jave. Geležinkelių 7201 km (21 a. pradžioje), iš jų 7107 km (elektrifikuotų 146 km) 1435 mm pločio vėžės ir 94 km 1676 mm pločio vėžės. Svarbiausi geležinkeliai: Transirano (Bandari Torkemanas–Bandari Chomeini), Pietų (Teheranas–Khorramšahras), Šiaurės (Teheranas–Gorganas), Teherano–Kermano, Teherano–Tebrizo, Garmsaro–Sarachso, Tebrizo–Džulfos (146 km; elektrifikuotas). Vandens kelių 904 km; laivuojamas Šatt al Arabas (130 km plaukia jūrų laivai), Karunas, Urmijos ežeras. 21 a. pradžioje buvo įregistruota 389 jūrų laivai; prekybinio laivyno tonažas 3,9 mln. bruto tonų.
Tebrizo geležinkelio stotis
Teherano Imamo Chomeini tarptautiniame oro uoste
Didžiausi naftos prekybos uostai: Kharko, Lavano, Serri (per Irako–Irano karą sugriautas; vėl veikia nuo 2003) salų, Ras Bahreganas; kiti prekybos uostai: Bandari Chomeini, Bušehras (Persijos įlankoje), Bandari Abbasas (Hormuzo sąsiauryje), Čabaharas (Omano įlankoje), Bandari Anzali ir Bandar‑e Naušahras (Kaspijos jūroje). Teherano, Abadano, Isfahano tarptautiniai oro uostai. Didžiausia Irano oro transporto bendrovė Iran Air. Dujotiekių 16 998 km, dujų kondensato dujotiekių 212 km, suskystintų dujų dujotiekių 570 km, naftotiekių 8256 km, naftos produktotiekių 7808 km (2003).
Bankai
Irano šiuolaikinė bankų sistema pradėta formuoti 1979 (buvo nacionalizuoti visi šalies bankai), nuo 1998 leidžiama veikti užsienio bankų skyriams (tik laisvosios prekybos zonose), nuo 2001 – steigtis privatiems bankams. Irano centrinis bankas – Bank Markazi Džomhouri Islami Iran (įkurtas 1960, iki 1983 Bank Markazi Iran, būstinė Teherane). 2005 veikė 16 komercinių bankų (visi Teherane) – 12 valstybinių (iš jų 4 specializuotieji – Eksporto plėtros, Žemės ūkio, Gyvenamųjų namų statybos, Pramonės ir kasybos) ir 4 privatūs. Irano piniginis vienetas – rialas, lygus 100 dinarų, įvestas 1930 vietoj krano. Teherane veikia vertybinių popierių birža (įkurta 1966).
Irano eksporto plėtros banko būstinės pastatas Teherane
Užsienio prekyba
Irano užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2000)
Irano užsienio prekybos balansas teigiamas. 2002 eksportuota prekių už 24,8 mlrd. JAV dolerių, importuota už 21,8 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia eksportuojama nafta ir jos produktai (87,4 % Irano eksporto, 2001), kilimai, džiovinti vaisiai ir riešutai (daugiausia pistacijos), plienas, chemijos pramonės gaminiai. Daugiausia importuojama mašinos ir transporto priemonės (apie 36 % Irano importo, 2001), metalo gaminiai, maisto (daugiausia grūdai) produktai ir gyvuliai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2002 į Iraną eksportavo prekių už 0,5 mln. litų, importavo iš Irano už 13,7 mln. litų.
2019 Irano ir Lietuvos prekybos apyvarta sudarė 4,67 mln. eurų. Lietuva į Iraną eksportavo prekių už 3,1 mln. eurų (daugiausia muilą, organines paviršinio aktyvumo medžiagas, skalbiklius), importavo iš Irano už 1,57 mln. eurų (daugiausia riešutus, geležies ir plieno gaminius). Irano tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2019 sudarė 0,25 mln. eurų.
Irano BVP struktūra (2002)
2271
-Irano pramonė; -Irano žemės ūkis; -turizmas Irane; -Irano transportas; -Irano bankai; -Irano užsienio prekyba; -Irano ekonominiai ryšiai su Lietuva