Kriauzáitė Irena 1952 04 04Šakiai, lietuvių aktorė, pedagogė. 1975 baigė Lietuvos konservatoriją (D. Tamulevičiūtės mokinė). 1975–2007 vaidino Jaunimo teatre Vilniuje. Nuo 2006 dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Svarbių vaidmenų (daugiausia dramatinių) sukūrė D. Tamulevičiūtės (Karvė – S. Šaltenio Škac, mirtie, visados škac 1976, Motina – J. Fosse’s Motina ir sūnus 2000), E. Nekrošiaus (Ija Marija – V. Korostyliovo Pirosmani, Pirosmani... 1981, Naimanė Ana – Ilga kaip šimtmečiai diena 1983, pagal Č. Aitmatovą), J. Vaitkaus (Grafienė de Sen Fon – J. Mišimos Markizė de Sad 1992, Lietuvos akademiniame dramos teatre, Žindyvė – A. Strindbergo Tėvas 1997), kitų režisierių (Domicelė – Žemaitės Trys mylimos 1979, režisierius G. Padegimas, Heda Gabler – H. Ibseno Heda Gabler 1988, režisierius V. Bačiulis, televizijos spektaklis, Elektra – Sofoklio Elektra 1993; ir režisierė, Bona – S. Parulskio Barboros Radvilaitės testamentas 2002, režisierius A. Latėnas) spektakliuose. Vaidino kine (Brukšdvario panelė – Žolės šaknys 1988, režisierius G. Lukšas).
I. Kriauzaitė (priekyje). Karvės vaidmuo (S. Šaltenio Škac, mirtie, visados škac 1976, režisierė D. Tamulevičiūtė, dailininkas G. Kličius, © LATGA, 2020)
I. Kriauzaitė (priekyje). Karvės vaidmuo (S. Šaltenio Škac, mirtie, visados škac 1976, režisierė D. Tamulevičiūtė, dailininkas G. Kličius, © LATGA, 2020)
1706