Leliūgenė Irena 1940 12 21Kaunas, lietuvių edukologė, pedagogė. Daktarė (socialiniai mokslai; pedagogikos mokslų kandidatė 1989).
Išsilavinimas ir darbinė veikla
Irena Leliūgienė
1971 baigė Vilniaus universitetą (lietuvių filologiją). 1985–1989 studijavo Vilniaus pedagoginio instituto aspirantūroje. 1959–1993 (su pertraukomis) dirbo Kauno mokyklose (1976–1992 Palemono vidurinės mokyklos direktorė). 1986–1991 dėstė Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete (nuo 1989 Kauno humanitarinis fakultetas), nuo 1993 Kauno technologijos universitete (1993–1998 Moters studijų centro direktorė); profesorė (2005). 1994–1999 dar dėstė Lietuvos žemės ūkio universitete, 1994–2007 – Utenos medicinos kolegijoje, 2000–2008 – Kortrijko katalikų, 2003–2008 – Klaipėdos universitete, 2005 ir nuo 2013 – Mykolo Romerio universitete. Stažavo Jungtinėse Amerikos Valstijose (1991, 2000), Rusijoje (1991–1992), Nyderlanduose (1998), Stokholme (2003). 1997 parengė Lietuvos socialinio darbuotojo etikos kodeksą.
Mokslinė veikla
Mokslinės veiklos pagrindinės kryptys: efektyvios veiklos vadybos, edukacinės, moterų ir vaikų socialinės problemos, individo socializacija ir adaptacija, socioedukacinio darbo specialistų rengimas ir profesionalizacija, socialinis darbas bendruomenėje, lyginamoji socialinė pedagogika.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Edukologijos idėjos Lietuvos švietimo sistemos modernizavimui (su kitais, 1998), Sociokultūrinis darbas bendruomenėje: užsienio šalių patirtis (su Viktorija Baršauskiene, 2001), Aukštasis mokslas ir šalies išsivystymas: universitetai ir visuomenės pereinamuoju laikotarpiu (Higher Education and National Development: Universities and Societies in Transition, su kitais, 2007), Socioedukacinis darbas bendruomenėje (2012).
Vadovėliai aukštosioms mokykloms: Žmogus ir socialinė aplinka (1997), Socialinė padagogika (2002).
Parengė Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinyną (2002).
Apdovanojimai
Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius (2021).
2271