Irena Leonavičiūtė

Leonavičitė Irena, Bratkáuskienė 1930 12 10Gaižiūnai (Šėtos vlsč.) 2011 09 24Vilnius, lietuvių aktorė. 1948 lankė Kauno dramos teatro vaidybos studiją. 1951–53 Klaipėdos dramos teatro, 1953–55 Lietuvos kino studijos, 1955–89 Lietuvos akademinio dramos teatro (1951 baigė šio teatro vaidybos studiją) aktorė. Svarbesni vaidmenys: Maričė (H. Heijermanso Viltis 1956), Luiza, Ledi Milford (F. Schillerio Klasta ir meilė 1956, 1972), Graciela (E. De Filippo Melo ilgos kojos), Birutė (V. Rimkevičiaus Vandens lelija, abu 1958), Nina (M. Lermontovo Maskaradas 1960), Liudmila (L. Zorino Draugai ir metai 1962), Libušė (P. Kohouto Trečioji sesuo 1964), Estera (A. Millerio Kaina 1970), Misis Peidž (W. Shakespeare’o Vindzoro šmaikštuolės 1977), Vonušė (K. Sajos Ubagų sala 1980), Poeto mylimoji (V. Kukulo, R. Tumino Čia nebus mirties 1988).

Vaidino kine (Aušra – Aušra prie Nemuno 1953, režisierius A. Faincimeris, Giedrė – Tiltas 1956, režisierius B. Šreiberis, Nijolė – Kol nevėlu 1957, režisieriai J. Fogelmanas, V. Žalakevičius), televizijos spektakliuose (Aktorė – J. Cocteau Abejingas gražuolis 1976) ir filmuose (Misis Kroft – Endhauzo paslaptis 1981, režisierius B. Bratkauskas). 1993–2001 gyveno Čikagoje. Čikagos lietuvių teatre Vaidilutė režisavo spektaklį P. Vaičiūno Nuodėmingas angelas (1993), deklamavo daugiausia lietuvių rašytojų (J. Degutytės, A. Matučio) kūrybą.