Irina Odojevceva

Odojevceva Irina (Irina Odòjevceva), tikr. Iraīda Heinike 1895 12 24Ryga 1990 10 15Leningrad, rusų rašytoja. Nuo 1914 gyveno Petrograde. Priklausė akmeistų 1917 ir 1920–21 atkurtai literatūros grupuotei Cech poėtov, buvo N. Gumiliovo mokinė ir kūrybos sekėja. Po N. Gumiliovo sušaudymo su dauguma kitų grupuotės narių 1922 pabaigoje pasitraukė į Vakarus, gyveno Rygoje, Berlyne, Paryžiuje. Išbuvusi 65 metus emigracijoje 1987 grįžo į Leningradą (dabar Sankt Peterburgas). Pirmą eilėraščių rinkinį Stebuklų kiemas (Dvor čudes) išleido 1922 Petrograde. Emigracijoje parašė romanų (Mirties angelas / Angel smerti 1927, Izol′da 1931, Veidrodis / Zerkalo 1939, Visiems laikams atsisakyk vilties / Ostav′ nadeždu navsegda 1954, apie gyvenimą Sovietų Sąjungoje 20 amžiaus trečiajame dešimtmetyje), eilėraščių (rinkiniai Kontrapunktas 1950, Dešimt metų / Desjat′ let 1961, Aukso grandinė / Zlataja cep′ 1975), atsiminimų (knygos Ant Nevos krantų / Na beregach Nevy, parašyta 1967, Ant Senos krantų / Na beregach Seny, parašyta 1978, abi išleistos 1988 Leningrade; jose pasakojama apie rusų literatūros vadinamojo Sidabrinio amžiaus ir Paryžiuje emigracijoje gyvenusius rašytojus – N. Gumiliovą, O. Mandelštamą, A. Belą, I. Buniną, Z. Gippius ir kitus).