irklakõjiniai paũkščiai (Pelecaniformes), paukščių (Aves) klasės būrys. 6 šeimos: fajetoniniai, pelikaniniai, kormoraniniai, žalčiagalviniai, padūkėliniai, fregatiniai; 65 rūšys (Lietuvoje 6). Paplitę daugiausia tropinio ir subtropinio klimato juostų jūrų ir gėlųjų vandenų pakrantėse. Dideli ir vidutinio dydžio, masė 0,4–10,5 kg. Kojos trumpos, visi 4 pirštai sujungti plaukiojamąja plėve. Snapas ilgas arba vidutinis, šnervės siauros ar visai užaugusios. Po apatiniu žandu yra išsitempiantis odos maišas, dažniausiai neapaugęs plunksnomis. Paprastai balti arba juodi. Patinai ir patelės panašių spalvų. Dauguma lengvai skraido ir sklando, gerai plaukioja, kai kurie nardo vandenyje, bet sausumoje nevikrūs. Minta daugiausia žuvimis, mažiau vandens bestuburiais. Monogamai. Veisimosi metu gyvena didelėmis kolonijomis. Lizdus krauna prie vandens ant medžių, krūmų, uolų, nendrynuose arba ant žemės. Deda dažniausiai 1–6 vienspalvius kiaušinius, peri (patinas ir patelė) 4–7 savaites. Jaunikliai išsirita pliki ir bejėgiai, lizde išbūna 40–140 dienų, tėvai juos maitina pusiau suvirškintu maistu. Irklakojinių paukščių veisimosi vietose (daugiausia Čilės, Peru, Pietų Afrikos pakrantėse) susidaro storas išmatų sluoksnis, vadinamas guanu, kuris naudojamas kaip trąša.
3102