įródymų téisė, procesinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo tikslus, tvarką, ribas ir turinį. Įrodymų teisė nustato: įrodinėjimo dalyką, tikslą, ribas, subjektus, įrodymų sąvoką, jų sistemą, leistinumą (tinkamumą procesinės formos atžvilgiu) ir sąsajumą (ryšį su byla), rinkimo, įtvirtinimo, įvertinimo, panaudojimo ypatumus, įrodinėtinas aplinkybes ir kita. Įrodymų teisė yra objektyvios tiesos nustatymo byloje priemonė, numato, kad kiekvienoje byloje būtų įvykdyti visi proceso uždaviniai. Jos normos numato geriausias sąlygas faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti.
1986