irokzai (savivardis chodenosauni), Šiaurės Amerikos indėnų tauta. Gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (Niujorko ir Ilinojaus valstijose) ir Kanadoje (Ontarijo bei Kvebeko provincijose). Iš viso 20 amžiaus pabaigoje buvo apie 46 000 irokėzų.
Kaba irokėzų kalbomis (kaip gimtąsias vartoja apie 20 % irokėzų) bei anglų kalba. Tikintieji – protestantai, katalikai, yra sinkretinio vadinamojo ilgojo namo kulto išpažinėjų.
irokėzų vėliava
Irokėzų tradicinė kultūra – tipiška Šiaurės Amerikos indėnų kultūra. 20 amžiaus pabaigoje dauguma irokėzų buvo fermeriai, samdiniai. Daug irokėzų persikėlė į miestus (Niujorke ir Čikagoje yra didelės jų bendruomenės). Kanadoje yra daugiau iš irokėzų kilusių metisų.
Nuo 20 amžiaus pabaigos plinta irokėzų kalbų dėstymas.
Išliko tradiciniai amatai (gaminių iš odos ir karoliukų, žaidimo su kamuoliu rakečių gamyba, skirta daugiausia turistams), pasidalijimas į gentis ir fratrijas, ritualinės bendrijos; iš kitų Šiaurės Amerikos indėnų genčių irokėzai skiriasi palyginti aukštu moters statusu.
irokėzų šeima ir irokėzų vadas (litografija iš Giuseppeʼs Antonelli išleisto veikalo Galleria universale di tutti i popoli del mondo, ossia storia dei costumi, religioni, riti, governi d'ogni parte del globo iliustracija, t. 3, 1841)
Nuo 15–16 amžiaus sudarė genčių sąjungą (irokėzų lygą). Ji 18 amžiaus pabaigoje dalyvavo Šiaurės Amerikos kolonijų nepriklausomybės kare, dauguma rėmė britus (kartu vyko irokėzų tarpusavio karas). Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė 18 amžiaus pabaigoje pradėjo sistemingą irokėzų naikinimo politiką; dėl jos daug irokėzų persikraustė į Kanadą. 19 amžiaus pradžioje irokėzai visiškai prarado savarankiškumą; daugelį jų Jungtinių Amerikos Valstijų politinė vadovybė ištrėmė iš gimtųjų vietų. 1971 Kanadoje įkurta irokėzų ir jų sąjungininkų asociacija.
21 amžiaus pradžioje irokėzų lygą sudarė buvusieji genčių (senekų, kajugų, onondagų, oneidų, mohaukų, tuskarorų; jie priimti vėliausiai – 1715) palikuoniai.
2526