Irtmona, Lietuvos antisovietinių partizanų šeima.
Kilę iš Jucaičių (Šilalės vlsč.). Aleksandras (g. 1918 04 13; slapyvardis Genys) 1945 pradžioje iš Didkiemio kaimo (Šilalės vlsč.) vyrų suorganizavo partizanų būrį ir jam vadovavo. Nuo 1946 buvo Lydžio rinktinės 3 kuopos, vėliau – Aitvaro rinktinės 3 kuopos Simo Kromelio (slapyvardis Perkūnas; g. 1922, m. 1951 05 30 Dirkintuose, Šilalės rj.) būrio partizanas. Žuvo 1947 10 26 K. Jurgučio sodyboje Kiaukuose (Šilalės vlsč.) per kautynes su Valstybės saugumo ministerijos Šilalės valsčiaus poskyrio grupe kartu su bendražygiais Albinu Rupšlaukiu (slapyvardis Trimitas; g. 1927 11 06) ir Stanislovu (Stasiu) Šalčiu (slapyvardis Laibutis; g. 1926 01 09). Visi kariai savanoriai (2014, po mirties).
Stasė Irtmonaitė (g. 1919; slapyvardžiai Radvilaitė ir Aušrelė) buvo mokytoja. 1945 pradžioje tapo brolio Aleksandro būrio partizane. Nuo 1945 06 buvo organizacinio sektoriaus Šilalės (Diemedžio) valsčiaus pirmininkė, vėliau – Aitvaro rinktinės 3 kuopos S. Kromelio‑Perkūno būrio partizanė. Žuvo 1947 10 26 Kiaukuose su broliu ir bendražygiais A. Rupšlaukiu‑Trimitu bei S. Šalčiu‑Laibučiu. Jų palaikai niekinti Kaltinėnuose. 1999 Kiaukuose pastatytas tipinis atminimo ženklas (autorius R. Navickas). 1949 S. Irtmonaitės slapyvardžiu Aušrelė buvo pavadintas Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės Marso rajono būrys. Karė savanorė (2014, po mirties). Mečys (g. 1921; slapyvardis Žiogas) buvo Lydžio rinktinės 3 kuopos, vėliau –Butigeidžio rinktinės Šalnos tėvūnijos Jūros būrio partizanas. Žuvo 1951 12 06 Lylavėnuose (Šilalės rj.) per kautynes su saugumiečiais kartu su neatpažintu bendražygiu.
Mečys Irtmonas
2737