Langmuir Irving (Irvingas Lángmiuras) 1881 01 31Niujorkas 1957 08 16Falmouth (Masačusetso valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų fizikochemikas. Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1918), Amerikos menų ir mokslų akademijos (1918), daugelio šalių mokslų akademijų, mokslinių draugijų narys.
Išsilavinimas ir veikla
1903 baigė Kolumbijos universiteto Niujorke Kasybos mokyklą, 1906 Göttingeno universitetą. 1906–09 dėstė Stevenso technologijos institute Hobokene, nuo 1909 dirbo bendrovėje General Electric Company Niujorke, nuo 1932 jos direktorius.
Mokslinė veikla
Tyrimų sritis – paviršinių reiškinių chemija: dujų sugertis kietojo kūno paviršiuje, vienmolekulinio adsorbcinio sluoksnio savybės. Sukūrė metalų suvirinimo atominiame vandenilyje technologiją, nustatė emisinės elektros srovės tankio priklausomybę nuo įtampos (Langmuiro formulė), sukonstravo kondensacinį gyvsidabrio garų siurblį, ištyrė dujų ir garų paviršinę terminę jonizaciją, sudarė adsorbcijos izotermės lygtį (Langmuiro izotermė), kūrė žemosios temperatūros gavimo metodus. Tyrė debesų susidarymą, sukūrė būdą orlaiviams apsaugoti nuo apledėjimo.
Irving Langmuir
Apdovanojimai
Nobelio chemijos premija (1932).
Atminimo įamžinimas
I. Langmuiro vardu pavadintas kalnas Aliaskoje, t. p. krateris Mėnulyje.