IS‑LM mòdelis, ekonominis modelis, kuris grafiškai vaizduoja bendrąją prekių ir pinigų rinkų pusiausvyrą, rodo fiskalinės bei pinigų ir kredito politikos priemonių poveikį.
IS‑LM modelį 1937 sukūrė J. R. Hicksas, plėtojo A. H. Hansenas.
Remiamasi keinsistiniu požiūriu (keinsizmas), kad gamybos apimtis lygi nacionalinėms pajamoms. Daromos prielaidos: nacionalinės pajamos (nacionalinės gamybos apimtis) Y lemia sandoriams reikalingų pinigų kiekį, kartu bendrąją pinigų paklausą ir palūkanų normą i, palūkanų normos lygis formuoja investicijas I (jos yra bendrųjų išlaidų, arba visuminės paklausos, dalis); prekių rinkos pusiausvyra nusistovi, kai bendrosios išlaidos lygios nacionalinės gamybos apimčiai.
Kreivės IS (taip pavadinta pagal J. R. Hickso aprašytą atvejį, nagrinėjantį tik santaupas S ir investicijas I) kiekvienas taškas rodo nacionalinių pajamų Y ir palūkanų normos i derinį, kuriam esant prekių rinkoje nusistovi pusiausvyra, tai yra prekių paklausa lygi prekių pasiūlai (paveikslas, a). Nacionalinės pajamos ir palūkanų norma susietos atvirkštine priklausomybe. Kreivės LM (J. R. Hicksas ją iš pradžių pavadino L, A. H. Hansenas – LM, akcentuodami pinigų paklausą L ir pasiūlą M) kiekvienas taškas rodo tokį palūkanų normos i ir nacionalinių pajamų Y derinį, kuriam esant pinigų rinka pasiekia pusiausvyrą, tai yra pinigų paklausa lygi pinigų pasiūlai. Kreivė kylanti, nes nacionalinės pajamos ir palūkanų norma susietos tiesiogine priklausomybe. Taškas E yra abiejų rinkų (prekių ir pinigų) bendrosios pusiausvyros taškas. Ši pusiausvyra pasiekiama, kai palūkanų norma iE ir nacionalinių pajamų apimtis YE.
IS‑LM modelis: a – bendras pavidalas, b – kreivės IS poslinkis, c – kreivės LM poslinkis
Vykdant fiskalinę politiką (kinta vartojimo, valstybės išlaidų, grynųjų mokesčių apimtys), pastebimas kreivės IS poslinkis, pinigų ir kredito politiką (kinta pinigų paklausa ar pasiūla) – kreivės LM poslinkis. Kartu pakinta ir bendroji pusiausvyra. Pavyzdžiui, padidėjus valstybės išlaidoms, didėja ir bendrosios išlaidos bei nacionalinės pajamos. Kreivė IS pasislenka į padėtį IS1 (paveikslas, b). Didėjančios nacionalinės pajamos skatina bendrąją pinigų paklausą, investicinę veiklą. Palūkanų norma padidėja iki lygio i1 ir pradeda stabdyti investicijų apimties didėjimą. Nacionalinės pajamos padidėja iki Y1, bet ne iki Y2, kaip būtų padidėjusios, jei palūkanų norma būtų ankstesnė. Nauja abiejų rinkų pusiausvyros būsena bus taške E1, kai palūkanų norma i1 ir nacionalinės pajamos Y1. Tarkim, padidėja pinigų pasiūla. Jeigu pinigų pasiūla viršija paklausą, palūkanų norma sumažėja ir pinigų rinkos pusiausvyra bus esant mažesnei palūkanų normai i1 (paveikslas, c), kreivė LM pasislenka į padėtį LM1. Palūkanų normos sumažėjimas skatina investicijas, kartu ir bendrąsias išlaidas. Nacionalinės pajamos padidėja iki Y1. Pinigų ir prekių rinkų nauja pusiausvyros būsena bus taške E1, kai palūkanų norma i1 ir nacionalinių pajamų apimtis Y1. Fiskalinės bei pinigų ir kredito politikos priemonėmis galima pasiekti tam tikrą nacionalinių pajamų lygį, spręsti užimtumo ir kainų lygio problemas.