Isabela (Isla Isabela, Isabèlos salà), Albemarle (Albemárlė), sala Ramiajame vandenyne, 1000 km į vakarus nuo Pietų Amerikos krantų; didžiausia Galapagų salų. Priklauso Ekvadorui. Plotas 4600 km2. Su gretima Fernandinos sala sudaro Isabelos kantoną (apie 3100 gyventojų, 2020).
Paviršius kalnuotas; didžiausias aukštis 1707 metrai (Wolfo ugnikalnis). Sala vulkaninės kilmės (Galapagų karštasis taškas). Susiformavo susijungus 6 skydiniams ugnikalniams; iš šiaurės į pietus: Ekvadoro (istorinių išsiveržimų neužregistruota; kalderos vakarinis šlaitas sugriuvęs), Wolfo (nuo 20 a. vidurio veržėsi 1963, 1982, 2015, 2022), Darvino (1813), Alcedo (1953, 1993), Sierra Negros (1963, 1979, 2005, 2018; 7×10,5 km kaldera, didžiausia Galapaguose), Cerro Azulio (1979, 1998, 2008). Lavos dangos. Yra endeminių rūšių augalų ir gyvūnų. Auginamos bulvės, veisiami galvijai. Žvejyba. Turizmas. Gyvenvietės: Puerto Villamilis (uostas), Santo Tomásas.
Isabelos vulkaninis kraštovaizdis (lavos danga)
Isabelos 6 ugnikalnių virtinė (vaizdas iš palydovo)