Isáurai (gr. Isauroi; lot. Isauri), Bizantijos imperatorių dinastija (717–802; lentelė). Kilo iš Isaurijos (Mažosios Azijos pietinė dalis). Pradininkas imperatorius Leonas III Isauras, manoma, sirų kilmės buvęs Anatoliko temo strategas. Jis ir jo įpėdinis Konstantinas V Kopronimas karinėmis ir administracinėmis reformomis sutvirtino pašlijusią Bizantijos imperijos vidaus padėtį. Jų laikais galutinai nusistojo provincijų karinė administracinė valdymo sistema (temos). Leonas III Isauras, Konstantinas V Kopronimas, Leonas IV ir Konstantinas VI sėkmingai kariavo su bulgarais, arabų Omejadų dinastijos Damasko bei Abasidų dinastijos Bagdado kalifais. Valdant Isaurams užmegzti diplomatiniai santykiai su Tanų dinastijos Kinijos imperatoriais, pagyvėjo prekyba Didžiuoju šilko keliu. Isaurai pertvarkė Konstantinopolio infrastruktūrą: pastatyta daug akvedukų, tiltų, taip pat bažnyčių, vienuolynų (to meto Bizantijos architektūra darė didelę įtaką Frankų valstybės menui ir architektūrai). Isaurai rėmė 8 a. kilusį ikonoklastų judėjimą (Leonas III 730 uždraudė garbinti paveikslus, 754 Bažnytinis susirinkimas paskelbė paveikslų garbinimą erezija), pasinaudojo juo siekdami riboti Bažnyčios įtaką, atiminėjo bažnyčių ir vienuolynų žemes, stengėsi suvienodinti bažnytinius kultus. Dėl planų ištekėti už Frankų valdovo Karolio Didžiojo paskutinė Isaurų dinastijos imperatorė Irena 802 buvo ištremta.
2271
1