išbėrmas, odos ar gleivinių pažeidimo požymis. Odos išbėrimas vadinamas egzantema, gleivinių – enantema. Skiriamas uždegiminis (dažniausias) ir neuždegiminis išbėrimas. Odos išbėrimo elementai būna pirminiai (atsiranda ant sveikos odos dėl tiesioginės organizmo reakcijos į išorės dirgiklius) ir antriniai (atsiranda pažeistoje odoje, dažnai tai pirminių elementų padarinys). Infiltraciniai (netuštuminiai) pirminiai išbėrimo elementai, pvz., dėmė, mazgelis (papulė), gumbelis (tuberkulas), navikas, pūkšlė, sudaryti iš kraujo bei audinių ląstelių, jungiamojo audinio. Eksudaciniai (tuštuminiai) pirminiai išbėrimo elementai, pvz., pūslelė, pūlinukas, cista, pripildyti serozinio skysčio, pūlių, gleivių, druskų. Antriniams išbėrimo elementams priskiriama pigmentinės ir nepigmentinės dėmės, pleiskanos, žvynai, šašai, erozijos, nukasymai, opos, įplėšos ir įtrūkimai, randai, atrofijos, lichenizacijos (sukietėjimai), vegetacijos (išvešėjimai). Be šių, svarbiausių, gali būti sudėtinių (kombinuotųjų) elementų, pvz., mazgelių ir pūlinukų (sergant paprastaisiais spuogais), mazgelių ir pūslelių (egzema), dėmių ir pleiskanų (sergant psoriaze). Pirminiai išbėrimo elementai gali ilgai nesikeisti, dažniausiai jie kinta, virsta antriniais, kurie gali plisti, susilieti, būti nukasyti, paveikti antrinės infekcijos; dėl to išbėrimas būna labai įvairus. Dažniausiai išbėrimas būdingas odos, t. p. kai kurioms infekcinėms, imuninę sistemą pažeidžiančioms ir kitoms ligoms.
2271