išèminė širdiẽs ligà, ischèminė širdiẽs ligà, koronãrinė širdiẽs ligà, miokardo disfunkcija dėl arterinio kraujo pritekėjimo į miokardą santykinio ar visiško sutrikimo (išemijos). Išeminė širdies liga yra pagrindinė vidutinio amžiaus žmonių mirties priežastis. Ligą sukelia vainikinių arterijų ligos – aterosklerozė (dėl aterosklerozinės plokštelės plyšimo dažniausiai sutrinka miokardo kraujotaka), spazmas (idiopatinis, nutraukus nitratų vartojimą, ar, pvz., sukeltas kokaino), embolija (dėl infekcinio endokardito, širdies reumato, širdies ertmių trombo), uždegiminės ligos (pvz., sisteminės jungiamojo audinio ligos), trauma. Ligą dar gali sukelti sunki mažakraujystė, apsinuodijimas anglies monoksidu, tirotoksinė krizė ir kitos. Rizikos veiksniai: vyresnis amžius, aukštas kraujospūdis, nutukimas, rūkymas, cukrinis diabetas, didelis cholesterolio kiekis kraujuje. Išeminė širdies liga būna ūminė (retesnė) arba lėtinė. Priklausomai nuo širdies raumens pažeidimo sunkumo, trukmės, progresavimo greičio, išemijos pasikartojimo dažnio liga reiškiasi miokardo infarktu, krūtinės anginos priepuoliais, aritmija. Ligonis skundžiasi skausmu krūtinėje, vienoje ar abiejose rankose, kartais pilve, dusuliu, dažnu nereguliariu pulsu, vad. permušimais, greitu nuovargiu, silpnumu, pabrinkimais (ypač kojų). Dėl ligos ligonį gali ištikti staigi mirtis. Diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, kraujo tyrimais, atlikus elektrokardiogramą, ultragarsinį širdies tyrimą, koronarų angiografiją. Gydoma adrenoblokatoriais, kalcio kanalų blokatoriais, nitratais, antihipertenziniais, kraujo krešumą mažinančiais vaistais, chirurginiais metodais (koronarų angioplastika, brachiterapija ir kita), šalinamos ligą sukėlusios priežastys. Mirtingumas nuo išeminės širdies ligos pasaulyje (išskyrus Prancūzijos, Viduržemio jūros regiono gyventojus, Tolimųjų Rytų eskimus) ir Lietuvoje siekia apie 40–43 %.
2271