išgyvẽnimo ekonòmika, taikomųjų ekonominių tyrimų sritis, apimanti ekonomikos organizavimo ir vadybos kriterijų bei sprendimų visumą, būtiną ūkio pertvarkai po didelių ir dažniausiai netikėtų sukrėtimų. II pasaulinio karo metais ir ypač 20 a. 6 dešimtmetyje SSRS, Jungtinės Amerikos Valstijos ir kitos šalys spartino šalies gamybinių jėgų išdėstymo staigaus pakeitimo tyrimus, siekdamos garantuoti visavertį daugiašalės ekonomikos funkcionavimą didžiųjų gamybos ar administracinių centrų sunaikinimo atveju (pvz., per karą, branduolinį sprogimą). Vėliau tyrimai buvo plėtojami ieškant būdų pertvarkyti tarptautines finansines rinkas po galimos itin didelės stipriausių valiutų sistemų (ypač Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio) krizės. Šios srities tyrimai labai suaktyvėjo po 2001 09 11 teroro aktų (Rugsėjo vienuoliktoji), kai sugriuvus Pasaulio prekybos centro dangoraižiams Manhattane buvo pažeistas pasaulio finansinių centrų saugumas ir informaciniai tinklai. Be tokių tyrimų, išgyvenimo ekonomika t. p. ieško alternatyvių vadybos sprendimų susidarius kritinei ar probleminei situacijai (pvz., sutrikus žaliavų tiekimui ar kitai gamybinei veiklai, staiga sumažėjus gaminių paklausai).
2638