Isidora Sekulić

Sekulić Isidora (Isidora Sèkulič) 1877 02 16Mošorin (Bačkos sr.) 1958 04 05Belgradas, serbų rašytoja. Serbijos mokslų akademijos narė (1950). 1897 Budapešte baigė pedagogiką, dirbo mokytoja Pančevo, Belgrade (1919–31). Keliavo po Europą. I. Sekulić prozai (novelių rinkinys Pakeleiviai / Saputnici 1913, jame ryšku savirefleksija, būdinga intymaus dienoraščio poetika, yra stiliaus eksperimentų, kelionių knyga Laiškai iš Norvegijos / Pisma iz Norveške 1914, gausu filosofinių apmąstymų apie žmogaus ir gamtos ryšį, knygos Iš praeities / Iz prošlosti 1919, Užrašai / Zapisi 1919–28) būdinga impresionizmo poetika, reiškiama idealistinių nuostatų, aukštinama humanistinė pasaulėžiūra, asmens kūrybingumas. Romane Provincijos kapinių kronika (Kronika palanačkog groblja 2 d. 1940–58) vaizduojama gyvenimas Vojvodinoje iki I pasaulinio karo pradžios, gausu apmąstymų apie žmogaus ir pasaulio laikinumą, mirtį, gvildenama fatalizmo tema. Žmogaus gyvenimo dramatizmas karo metais subtiliai atskleidžiamas romane apie II pasaulinio karo laikotarpį Užrašai apie mano tautą (Zapisi a mome narodu 1948). I. Sekulić dar sukūrė romanus Dievo Motinos cerkvės diakonas (Djakon Bogorodične crkve 1920), Ponia Nola (Gospa Nola, jame gvildenama dorovės, pasirinkimo klausimai). Parašė kritinių muzikos, teatro, meno, architektūros, filosofijos, literatūros esė (rinkiniai Balkanai / Balkan 1932, Analizės akimirkos ir temos / Analitički trenuci i teme 3 d. 1941, Ramybė ir jaudulys / Mir i nemir 1957), filologijos veikalą Šneka ir kalba (Govor i jezik 1956, jame nagrinėjama serbų kalbos grynumo klausimai). I. Sekulić grožinei kūrybai būdinga lyrizmas, intelektualumas, analitinis stilius, subtiliai perteikiama personažų sudėtingiausios psichologinės būsenos, yra modernizmo, neorealizmo poetikos bruožų. Išvertė J. W. Goethe’s, E. A. Poe, F. Dostojevskio, O. Wilde’o kūrinių. Pagal I. Sekulić kūrinius pastatyta televizijos filmų.