įsipareigójimų nevýkdymas, defòltas (angl. default), paskolos sutarties sąlygų nevykdymas, kai skolininkas negali laiku sumokėti arba atsisako mokėti palūkanas ir (ar) paskolos pagrindinę sumą visiems arba daliai kreditorių.
Defoltą dažniausiai skelbia valstybė (vadinamasis suverenusis defoltas, kai valstybė negali arba atsisako padengti valstybės skolą), t. p. bankai ir kitos bendrovės, fiziniai asmenys. Paskelbus defoltą kreditoriai dažniausiai pradeda derybas su skolininku dėl jo skolos restruktūrizavimo (keičiamos grąžinimo sąlygos – mokėjimo terminai, periodinių įmokų dydžiai, palūkanų norma ir kita) arba inicijuoja jo bankroto procedūrą. Valstybės defoltą gali sukelti ne tik finansinės priežastys (pvz., 1994 Meksikoje, 1998 Rusijoje, 2001 Argentinoje), bet ir valdžios pasikeitimas revoliucijos būdu, kai naujoji vyriausybė nepripažįsta ankstesnės valdžios teisėtumo ir jos skolų (pvz., Prancūzijoje po 1789, Sovietų Rusijoje po 1917). Paskelbus valstybės defoltą mažėja jos galimybės gauti naujų paskolų, gali būti areštuotas jos užsienio turtas, mažėja užsienio investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika ir nacionalinė valiuta, prasideda kapitalo išvežimas į užsienį, gali kilti bankų, valiutos ar viso šalies ūkio krizė.
Kai paskelbtas ar galimas valstybės defoltas gali sukelti sunkių ekonominių padarinių (t. p. ir kitose šalyse), restruktūrizuoti skolą jai dažnai padeda Tarptautinis valiutos fondas ir kitos tarptautinės finansinės organizacijos.