įsiskõlinimas, skola, kreditornis įsiskõlinimas, kredtinė skola, buhalterinėje apskaitoje – dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių atsirandanti prievolė, kuri turės būti įvykdyta ir kurios dydį galima objektyviai nustatyti.
Įsiskolinimas apima konkrečias skolas (pvz., tiekėjams – už patiektas prekes, kredito įstaigoms – už suteiktas paskolas, darbuotojams – už atliktus darbus, valstybės biudžetui – už priskaičiuotus mokesčius) arba būtinybę veikti tam tikru būdu ar atlikti tam tikrus veiksmus (pvz., perduoti pirkėjams prekes, atlikti darbus, už kuriuos sumokėta iš anksto).
Pagal pobūdį įsiskolinimas skiriamas į finansines skolas, įskolas prekybos partneriams, skolas valstybės institucijoms, su darbo užmokesčiu susijusias skolas, įskolas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.
Pagal padengimo laiką įmonės įsiskolinimas būna ilgalaikis (prievolės turi būti įvykdytos vėliau nei per ateinančius vienerius metus nuo balanso sudarymo datos) ir trumpalaikis (prievolės turi būti įvykdytos per vieną įmonės įprastinės veiklos ciklą arba per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos).
Padengdama įsiskolinimą įmonė (asmuo) dažniausiai turi atiduoti išteklius, galinčius ateityje teikti ekonominės naudos. Įsiskolinimas dažniausiai padengiamas turtu – sumokant pinigus, perduodant kreditoriui ilgalaikį ar trumpalaikį turtą (pvz., pastatus, įrenginius, transporto priemones, prekes, akcijas ar kitą finansinį turtą). Tarpusavio susitarimu įsiskolinimas gali būti padengiamas pakeičiant vieną įsiskolinimo rūšį kita, padengiant įsiskolinimą įmonės nuosavo kapitalo dalimi (išleidžiant ir suteikiant akcijų). Įsiskolinimo padengimo viena formų gali būti jo atšaukimas (panaikinimas) arba kreditoriaus teisės į įsiskolinimą praradimas (pvz., suėjus senaties terminui).
331