İskenderun (Iskenderùnas), senovėje Aleksándrija, viduriniais amžiais ir iki 1939 Europoje vadinta Aleksandretà (Alexandretta), miestas Turkijos pietuose, İskenderuno įlankos rytiniame krante.
186 800 gyventojų (2019). İskenderunas įsikūręs Nur Dağları kalnų vakarinėje papėdėje. Svarbiausias Turkijos prekybos (išvežama nafta, tiekiama naftotiekiu iš Batmano rajono, chromo rūda, medvilnė) uostas prie Viduržemio jūros. Plentai į Chalebą, Latakiją (Sirija), Adaną. Oro uostas. Laivų statykla. Juodoji metalurgija, chemijos (fosforo trąšų), tekstilės, maisto pramonė. Netoli İskenderuno kasama geležies rūda. Karinio jūrų laivyno bazė.
Istorija
333 pr. Kr. miestą pergalės prieš Persijos karalių Darėją III Kodomaną per Iso mūšį atminimui įkūrė ir Aleksandrija pavadino Aleksandras Makedonietis. Nuo 1 a. pr. Kr. priklausė Romos imperijai, jai 4 a. suirus – Bizantijai. Viduriniais amžiais tapo svarbiu prekybos su Persija (dabartinis Iranas), Indija ir Rytų Azija uostu. 1097 užimtas kryžininkų (jų vadintas Aleksandreta).
Nuo 1516 priklausė Osmanų imperijos Chalebo provincijai. 1832 prie Aleksandretos Egipto kariuomenė sumušė turkus. Nuo 1918 priklausė autonominei Aleksandretos sričiai (sandžakui). 1920–39 Prancūzijos mandatinės Sirijos teritorijos administracinis centras.
Nuo 1939 priklauso Turkijos Hatay ilui. 20 a. antroje pusėje miesto plėtra paspartėjo: į Chalebą, Latakiją (Sirija), Adaną nutiesta plentų ir geležinkelių, pastatyta pramonės įmonių, modernių pastatų.