iškilasis programavimas
iškilàsis programãvimas, matematinio programavimo šaka, tirianti iškilųjų arba įgaubtųjų funkcijų ekstremumus Euklido erdvės iškilojoje aibėje. Funkcija f(x), apibrėžta iškilojoje aibėje S ⊂ Rn, vadinama iškiląja, kai su bet kuria aibės S taškų pora x1, x2 ir su bet kuriuo skaičiumi λ, λ ∈[0, 1] yra teisinga nelygybė f(λx1 + (1 – λ)x2) ≤ λf(x1) + (1 – λ)f(x2). Panašiai apibrėžiama įgaubtoji funkcija (nelygybės ženklas keičiamas priešingu). Bendrasis iškilojo programavimo uždavinys formuluojamas taip: iškilojoje aibėje S ⊂ Rn reikia rasti vektorių x = (x1, …, xn), kuris tenkintų nelygybių sistemą gi(x1, …, xn) ≤ 0, i = 1, …, m (čia gi – iškilosios funkcijos) ir su kuriuo tikslo funkcija f(x1, …, xn) įgytų mažiausią reikšmę (jei f yra iškiloji funkcija) arba didžiausią (jei f yra įgaubtoji funkcija). Dažnai tokiems uždaviniams spręsti naudojama Lagrange’o funkcija L(x1, …, xn, λ1, …, λm) = f (x1, …, xn) (x1, …, xn), t. p. taikomi įvairūs metodai, pvz., gradiento, Newtono, baudos funkcijų.