šlaidų ir peno anãlizė, įmonės finansinės veiklos analizės rūšis, kuri pagal įmonės išlaidų ir pelno rodiklius padeda priimti pagrįstus valdymo sprendimus, efektyviai naudoti išteklius, prognozuoti gamybos apimtį, apsirūpinimą ištekliais ir kitus rodiklius. Atliekama tiriant įmonės veiklą, vertinant įmonės ekonominį efektyvumą.
Išlaidų analize siekiama įmonės sąnaudas (jomis išlaidos tampa pardavus produkciją) įvertinti apibendrinamaisiais rodikliais, pagal įmonės tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, konkrečius gaminius, gamybinius padalinius ir darbo barus.
Išlaidų analizei naudojama finansinės apskaitos ir valdymo apskaitos informacija. Pagrindinė oficiali nekonfidenciali informacija apie įmonės išlaidas pateikiama pelno (nuostolio) ataskaitoje. Remiantis jos duomenimis ir, jei reikia, papildoma informacija (valdymo, buhalterinės apskaitos), apskaičiuojami išlaidų lygio rodikliai – pardavimų savikainos, veiklos, bendrųjų, materialiųjų, darbo, administracinių ir kitų sąnaudų efektyvumas (šių sąnaudų, tenkančių vienam pardavimo vertės vienetui, pavyzdžiui, eurui, rodikliai). Išsami gamybos išlaidų analizė (pagal išlaidų straipsnius įmonės ir gamybinių padalinių mastu, pagal gaminius, darbo vietas, technologines linijas, didžiausią poveikį išlaidoms darančius veiksnius ir kita) gali būti atliekama tik naudojant vidinės valdymo apskaitos duomenis (ši informacija yra konfidenciali ir prieinama tik už vidinę apskaitą atsakingoms tarnyboms ir vidiniams šios informacijos vartotojams). Analizuojant išlaidų struktūrą ir dinamiką nustatomas kiekvienos išlaidų rūšies kitimas, jų lygis bendroje išlaidų sumoje, įmonei reikšmingiausių išlaidų kitimas ir jų lyginamasis svoris, atkreipiamas dėmesys į tas išlaidas, kurių lyginamasis svoris yra didžiausias. Tiriant veiksnius, darančius poveikį išlaidų pokyčiui, išlaidos lyginamos su pasirinktos bazės (sąmatos, plano, praėjusio laikotarpio valdymo apskaitos ataskaitos) rodikliais, taip nustatomos efektyvesnės veiklos, racionalesnio išteklių naudojimo nepanaudotos galimybės, išsiaiškinamos kiekvieno veiksnio susidarymo priežastys (priklausančios ir nepriklausančios nuo įmonės darbo). Išlaidas veikiančių veiksnių analizei dažniausiai naudojamas grandininių keitimų arba skirtumų būdas.
Pelno analize siekiama įvertinti pelno kitimo dinamiką ir struktūrą, atskleisti pelno pokyčius nulėmusius veiksnius, nurodyti šių veiksnių susidarymo ir neigiamų nukrypimų priežastis, pateikti siūlymų, kaip panaudoti atskleistus pelno didinimo rezervus, garantuoti pelno didinimo rezervų įgyvendinimą ir kontroliuoti šį procesą. Pelno analizei naudojama finansinės atskaitomybės informacija (pelno ar nuostolio ataskaita), įmonės balansas, valdymo apskaitos informacija apie pardavimo pajamas, išlaidas ir pelną, taip pat neapskaitiniai analizės šaltiniai. Šie šaltiniai turi būti patikrinti formaliai ir iš esmės: tikrinama aritmetiniai skaičiavimai, ar teisingai užpildyti atskaitomybės formos rekvizitai, nustatoma rodiklių tarpusavio darna. Vėliau atliekama horizontalioji ir vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė (finansinė analizė): skaičiuojama pelno dinamika ir pardavimų struktūra, įvertinami ir analizuojami apskaičiuoti rodikliai, daromos apibendrinamosios išvados. Pelno (nuostolio) ataskaitos horizontalioji analizė parodo visų pelno rodiklių kitimą per keletą ataskaitinių laikotarpių – bendrojo pelno, tipinės, finansinės, investicinės, įprastinės ir kitos veiklos pelno, pagautės (netikėto pelno), netekimų, pelno iki mokesčių išskaitymo ir grynojo pelno rodiklių dinamiką, kuri gali būti apskaičiuojama bazinės arba grandininės dinamikos eilutės būdu. Vertikalioji analizė parodo kiekvienos pelno rūšies lyginamąjį svorį bendroje pardavimų pajamų sumoje. Taip nustatytas įmonės įvairių veiklos rūšių pelningumas rodo efektyviausias ir efektyvias įmonės veiklos sritis. Toliau atskleidžiami veiksniai, kurie darė poveikį pelno rodiklių pokyčiams analizuojamu laikotarpiu: nustatomi bendrojo arba kurios nors veiklos pelno pokytį nulėmę veiksniai, įvairių rūšių veiklos rodiklių pokyčiai, įprastinės veiklos pelno pokytis, pagautės, netekimų, pelno iki mokesčių išskaitymo kitimas, grynasis pelnas. Sudėtingiausia yra bendrojo arba įprastinės veiklos pelno veiksnių analizė, nes pelno padidėjimą reikia išskaidyti pagal veiksnius, pavyzdžiui, bendrasis pelnas priklauso nuo parduotos produkcijos kiekio (jam didėjant, kai kiti veiksniai nekinta, bendrasis pelnas didėja ir atvirkščiai), savikainos (jai didėjant bendrasis pelnas mažėja ir atvirkščiai) ir kainos (jai didėjant įmonės bendrasis pelnas taip pat didėja ir atvirkščiai), gaminių struktūros ir asortimento (padidėjus pelningesnių gaminių lyginamajam svoriui, didėja įmonės bendrasis pelnas ir atvirkščiai).
1560
išlaidų analizė; pelno analizė