Islãmo bendradarbiãvimo organizãcija (arabų kalba Munazzamat at-Taāwun al-Islmī, anglų kalba Organization of the Islamic Cooperation), iki 2011 Islãmo konfereñcijos organizãcija, musulmoniškų šalių tarpvyriausybinė politinė religinė organizacija. Įkurta 1971 Džidoje (Saudo Arabija) remiantis 1969 arabų valstybių vadovų aukščiausio lygio pasitarimo Rabate ir 1970 arabų valstybių užsienio reikalų ministrų konferencijų (vyko 1970 Džidoje ir Karači) nutarimais; susitarta, kad pasitarimo Rabate dalyvės Islamo konferencijos organizacijos narėmis laikomos nuo 1969, konferencijų Džidoje ir Karači – nuo 1970. Šiai organizacijai 2021 priklausė 57 valstybės narės (lentelė); Bosnija ir Hercegovina, Tailandas, Centrinės Afrikos Respublika, Rusija bei Turkų Kipras (kaip Šiaurės Kipro turkų respubliką pripažįsta tik Turkija) turi narės stebėtojos statusą.
Tikslas – plėsti musulmoniškų šalių politinį, ekonominį, kultūrinį bendradarbiavimą, koordinuoti jų vykdomą politiką, kovoti su rasinės diskriminacijos ir kolonializmo apraiškomis, siekti tarptautinės taikos ir saugumo. Islamo konferencijos organizacija smerkia terorizmą, priešiška Izraeliui (reikalauja pasitraukti iš užimtų arabų žemių), nepritaria Jungtinių Amerikos Valstijų politikai Artimuosiuose Rytuose, remia palestiniečių kovą ir pripažįsta jų teisę įkurti nepriklausomą Palestinos valstybę su sostine Jeruzale.
Islamo bendradarbiavimo organizacijos aukščiausioji institucija – Valstybių ir vyriausybių vadovų konferencija (vyksta kas 3 metus). Vykdomosios institucijos: Užsienio reikalų ministrų konferencija (vyksta kasmet), nuolat veikiantis Generalinis sekretoriatas (būstinė Džidoje; nuo 2016 generalinis sekretorius Y. bin al-Othaimeen), Tarptautinis islamo teismas (įkurtas 1987, būstinė Kuveito mieste). Nuo 1975 Islamo bendradarbiavimo organizacija turi Jungtinių Tautų stebėtojos statusą.
2
1