mozaikos Omejadų mečetėje Damaske (705–715) fragmentas
miniatiūra Berniukas ir arklys (Turkija, apie 1600)
dubuo (žalvaris, inkrustuotas sidabru ir auksu, Kairas, 15 a. pabaiga, Turkų ir islamo meno muziejus Stambule)
kilimo iš Ferahano fragmentas (Persija, dabartinis Iranas, 19 a. pirma pusė)
islãmo dail
Islamo dailei Omejadų laikotarpiu įtaką darė helenizmas, Bizantijos ir ypač persų menas, reiškėsi vietinės tradicijos. Vėliau (Abasidų laikotarpiu) įsivyravo visoms islamo šalims būdingi bruožai, išnyko siužetinis vaizdavimas, nutolta nuo antikos tradicijų, įsigalėjo dekoratyvumas, ornamentiškumas. Ryškėjo polinkis į spalvingumą, prabangą, įmantrumą, ištisinį plokštumų dekoravimą. Korano draustas žmonių ir gyvūnų vaizdavimas kartais buvo toleruojamas, ypač miniatiūrose, tekstilės ir keramikos dekore. Architektūros ir taikomosios dailės dirbinių puošyboje vyravo arabeskos, iš pradžių grįstos augaliniu, vėliau – geometriniu ornamentu, neretai papildytu kufiškuoju raštu – kanonizuotais religinio turinio įrašais kaligrafiškais arabiškais rašmenimis, nuo 7 a. plitusiais tik rankraščiuose, nuo 9 a. – architektūros, antkapių, keramikos, audinių puošyboje. Ornamentine ir siužetine sienų tapyba buvo puošiamos mečetės, didikų rūmai (kalifo rūmai Kuseir Amroje, dabartinėje Jordanijoje, 8 amžius). Plito spalvoto fajanso, stiklo, akmens, dramblio kaulo mozaikos, ištisai dengiančios interjerų ir eksterjerų sienas. 9–10 a. Kalifatui suirus į atskiras valstybes islamo šalyse vyravo bendri meno bruožai, bet formavosi ir vietinių tradicijų paveiktos savitos mokyklos. Ispanijoje susiformavo ispanų-maurų stilius. Plėtotos miniatiūros. Nuo 11 a. kurtos Indijos miniatiūros, iliustruota istoriniai, religiniai ir literatūros veikalai, plėtota portreto ir animalistinis žanras; miniatiūrose persų tapybos tradicija derinta su Adžantos sienų tapybos stiliumi. 12–13 a. susiformavo Bagdado miniatiūros mokykla, spalvingais siužetiniais vaizdais ir ornamentais buvo iliustruojama literatūros kūriniai, istorijos kronikos, mokslo veikalai. Persijoje klestėjo Herato miniatiūros mokykla, Isfahano miniatiūros mokykla, Širazo miniatiūros mokykla, Tebrizo miniatiūros mokykla. Visose islamo valstybėse kaip atskira dailės šaka plėtota kaligrafija.
Svarbiausia islamo dailės sritis – dailieji amatai; dirbiniai pasižymėjo puošnumu, įmantrumu, geru techniniu atlikimu. Keramikoje vyravo ne formų įvairovė, o raiškus dekoras. Ankstyvuoju laikotarpiu (7–12 a.) arabai kūrė didelius, aukštus (iki 70 cm), su 3–5 ąselėmis, siaurais kakleliais, neįmantriai dekoruotus indus. 9 a. Persijoje paplito liustru dengti indai. Apie 12 a. arabų ir persų keramika pasidarė puošnesnė, gausiau dekoruota iš metalinių indų dekoro perimtais gyvūniniais reljefiniais motyvais. 12 a. pradėta kurti minaji – keramika, dekoruota antglazūriniu dekoru, emaliais. 16–18 a. Turkija garsėjo İzniko fajansu, dekoruotu lanksčių formų darželio gėlių (tulpių, gvazdikų, hiacintų) ornamentu, Ispanija (čia islamo menas susipynė su gotikos stiliumi) – Valensijos fajansu: dekoratyviniais indais, puoštais smulkiais augaliniais, arabeskos, maureskos ornamentais, liustru. Islamo šalyse buvo plėtojama puošni tekstilė: šilkiniai, lininiai ir vilnoniai audiniai, rištiniai kilimai, siuvinėjimas. Svarbiausi tekstilės centrai buvo Persija, Sirija, Egiptas, Sicilijos sala, Ispanija. Šilkiniai audiniai, kuriais garsėjo Sirija, Persija, Ispanija, buvo marginami geometriniais segmentais su dekoro motyvais viduryje, t. p. kufiškojo rašto intarpais. Būdingi islamo kraštų dirbiniai – rištiniai kilimai, kuriais buvo puošiamos klajoklių palapinės ir sėslių tautų namų interjerai, t. p. maldos kilimėliai. Persų kilimai pasižymi smulkiu, sudėtingu piešiniu, subtiliu koloritu, turkų kilimai – ryškiomis spalvomis, stambiais motyvais, turkmėnų kilimai – raudonais fonais, klajoklių genčių simboliniais ornamentais, Kaukazo kilimai – stambesniais raštais, mėlynais arba žemės atspalvių fonais. Metalo dirbinių centrai buvo Persijos šiaurės vakaruose, Užkaukazės šalyse. Iš vario, bronzos, geležies (rečiau tauriųjų metalų, kurie religiniais sumetimais buvo draudžiami) daryti ginklai, ažūrinės mečečių lempos, smilkyklės, Korano dėklai, žvakidės, vazos, dubenys, zoomorfinių formų akvamanilės, papuošalai. Taikyta įvairios technikos, inkrustacija brangiaisiais metalais, damaskinažas, juodinimas. Egipte ir Sirijoje plėtota stiklo dirbinių gamyba.
Nuo 15 a. islamo menas darė įtaką ir Lietuvai, meno kūriniai buvo platinami ne tik čia gyvenančių islamo tikybos bendruomenių, bet ir sarmatizmo ideologijos paveiktų didikų. Vilniuje, Kaune, Keturiasdešimties Totorių ir Nemėžio kaimuose, Raižiuose (Alytaus rajonas) pastatyta mečečių. Tarp bajorų plito orientalinio stiliaus apranga (drabužiai, kontušo juostos), meno dirbiniai, ginklai, buities daiktai.
islamo menas
L: A. Kube Istorija fajansa Moskva 1923; D. T. Rice Islamic Art London 1965; J. A. Miller Chudožestvennaja keramika Turcii Leningrad 1972; A. Papadopoulo Islam and Muslim Art New York 1979; Persische Seiden Leipzig 1988; E. Sakhai The Story of the Carpets London 1993; S. Blair, J. Bloom The Art and Architecture of the Islam: 1250–1800 London–New Haven 1994, Islamic Arts London 1997.
2972