Islándijos dail
Seniausių laikų dailė
Islandijos dailės plėtotei įtakos turėjo šalies geografinė padėtis ir riboti gamtos ištekliai (medžio, metalo stygius). Seniausi dailės pavyzdžiai (daugiausia metalo dirbiniai) išliko iš 9–10 a., jie turi vikingų dailės bruožų.
11–14 amžiaus dailė
Priėmus krikščionybę, nuo maždaug 1000 svarbiais meno mecenatais tapo vyskupystės ir vienuolynai, pradėjo plisti romaninė, kiek vėliau – su vikingų, normandų ir norvegų dailės tradicijomis sumišusi gotikinė dailė. 11–14 a. sukurta meistriškų medžio drožinių (išliko raižytų sijų, medinių durų, Nukryžiuotojo ir Dievo Motinos atvaizdų), rankraščių iliuminacijų (Physiologus, 13 a., Stjórn, 13 a., Jónsbók, 14 a.), plėtota auksakalystė, tekstilė.
15–18 amžiaus dailė
16 a. protestantizmo įsigalėjimas, 18 a. pradžioje raupų epidemijos, 1783–84 vulkanų išsiveržimai, žemės drebėjimai lėmė iki 19 a. užsitęsusį Islandijos kultūros sąstingį. Šiuo laikotarpiu daugiausia kurta liaudies dailė (namų apyvokos įvairūs reikmenys, siuvinėti šventiniai moterų drabužiai, mezginiai).
19 amžiaus dailė
19 a. kultūrinis gyvenimas pagyvėjo. Profesionalioji dailė kurta jau ne vien atvykėlių (daugiausia danų), bet ir vietinių – Kopenhagoje mokslus baigusių dailininkų (tapytojai Helgi Sigurðssonas, 1815–88, Sigurðuras Guðmundssonas, 1833–74, A. Jónssonas, T. B. Thorlákssonas, skulptorius E. Jónssonas). Plėtoti peizažo ir portreto žanrai, vyravo realizmas, simbolizmas.
T. B. Thorláksson. Þingvellir (aliejus, 1900, Islandijos nacionalinis muziejus Reikjavike)
20 amžiaus pirmos pusės dailė
1918–30 Islandijos dailėje plito postimpresionizmo tendencijos, bet daugumos dailininkų kūrybai buvo būdinga eklektika. Vieno žymiausių to laikotarpio tapytojų J. S. Kjarvalio kūryboje ryšku simbolizmo, grupuotės Nabis ir impresionizmo įtaka. Tapytojas J. Stefánssonas (1908–10 studijavo Paryžiuje pas H. Matisse’ą) derino P. Cézanne’o ir šiaurietiškojo ekspresionizmo bruožus. J. Stefanssono sekėjomis tapo Kristín Jónsdóttir (1888–1959) ir Júlíana Sveinsdóttir (1889–1966) – pirmosios Islandijos dailininkės. Tapytojo F. Jónssono kūrybą veikė vokiečių ekspresionizmas, jis buvo pirmasis dailininkas Islandijoje, eksponuojantis abstrakčius paveikslus (vertintas nepalankiai). Skulptūra pasižymėjo klasikinėmis, supaprastintomis formomis (skulptorės Nína Sæmundsson, 1892–1965, kūryboje ryšku A. Maillolio įtaka), tik Islandijos folkloro paveiktose A. Sveinssono skulptūrose yra ekspresionizmo ir kubizmo bruožų.
S. Ólafsson. O. Gelstedo portretas (molis, 1941, Esbjergo dailės muziejus)
1930–45 Islandijos dailėje plito Paryžiaus mokyklos ir skandinaviškojo ekspresionizmo įtaka (tapytojai Snorri Arinbjarnaras, 1901–58, Gunnlauguras Schevingas, 1904–72, T. Skúlasonas, 1906–84, skulptorius S. Ólafssonas). 1939 Reikjavike įkurtas Islandijos meno ir amatų koledžas (dabar Islandijos menų akademija). 1943 Islandijos dailininkų sąjungos iniciatyva Reikjavike atidaryta pirmoji parodų salė Islandijoje. 1945–65 plėtota abstrakčioji dailė. Jos tradiciją Islandijos mene įtvirtino vienas geriausių Islandijos koloristų S. Guðnasonas. Geometrinių abstrakcijų t. p. nutapė Valtýras Péturssonas (1919–88), Þorvalduras Skúlasonas (1906–84), Hörduras Ágústssonas (1922–2005), Karlas Kvaranas (1924–89), lyrinių – Nína Tryggvadottir (1913–68). Geometrines abstrakcijas skulptūroje daugiausia kūrė Gerður Helgadóttir (1928–75).
Plėtota profesionalioji tekstilė; A. Búadóttir – pirmoji islandų profesionali tekstilininkė. Grafikas B. Ásgeirssonas populiarino raižybos meną, jo estampuose ryšku P. Picasso, A. Deraino, 20 a. 2–3 dešimtmečio neoklasicistinės krypties dailininkų kūrybos įtaka.
20 amžiaus antros pusės dailė
Po 1965 neodadaizmas tapo dailės svarbiausia tendencija. Šio laikotarpio Islandijos dailei įtakos turėjo Paryžiuje gyvenęs islandų dailininkas, poparto atstovas Erró (nuo 1963 kūrė filmus, dalyvavo hepeninguose), 1957–64 Islandijoje gyvenęs Fluxus judėjimo propaguotojas vokiečių dailininkas Dieteris Rothas (1930–98) ir skulptorius Johannas Eyfellsas (1923–2019), kuris atsisakė abstrakcionizmo ir pradėjo kurti trimačius meno objektus.
Oparto, poparto, Fluxus dailininkai, t. p. konceptualiosios dailės ir skurdžiojo meno atstovai (J. G. Arnasonas, M. Pálssonas, Hreinnas Friðfinnssonas, g. 1943, Sigurðuras Guðmundssonas, g. 1942, Kristjànas Guðmundssonas, g. 1941, ir kiti) susibūrė į grupuotę Sum (veikė 1965–75). Grupuotės nariai rengė parodas, kaupė kūrinių kolekciją, ją 1978 perdavė Gyvojo meno muziejui. Skulptūras, objektus, instaliacijas kurdami daugiausia iš atvežtinių medžiagų Islandijos dailininkai idėjas reiškė kukliomis formomis, siekė kontempliatyvumo. Po 1980 dailėje grynojo konceptualizmo tendencijos pradėjo nykti, atgijo susidomėjimas tapyba, ryšku Vokietijos, Šveicarijos, Italijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų dailės įtaka.
J. G. Arnason. Saulės laivas (Sólfar, nerūdijantysis plienas, pastatyta 1990 Reikjavike; © LATGA / CopyDan, 2020)
2635
Islandijos kultūra
Islandijos konstitucinė santvarka
Islandijos partijos ir profsąjungos
Islandijos ginkluotosios pajėgos