Islándijos mùzika. Islandijos muzikinė kultūra – viena seniausių Šiaurės Europoje. Žinių apie muziką aptinkama literatūros šaltiniuose – Edose, sagose.
Liaudies muzika
Liaudies muzika turi nemažai sąsajų su Skandinavijos šalių (ypač norvegų) muzikinėmis kultūromis. Skaldų (žinoma apie 250 vardų) dainuojamosios (rečituojamosios) poezijos tradiciją perėmė rimų kūrėjai ir atlikėjai. Rima – 14 a. susiklostęs vokalinės muzikos žanras – istorinių, legendinių ir kitų siužetų poema (kartais ir poemų ciklas). Rimas vakarodamos dainuodavo šeimynos arba keliaujantis dainius. Ši tradicija atgimė 1929–30 įsteigus rimų dainių draugijas. Rimų mokoma mokyklose, veikia jų klubai. Yra ir šokamų rimų (šokama dainuojant); paplitęs ir kitas dainuojamasis šokis vikivakalagas. Nuo viduramžių išliko tvisengiuras (vadinamasis dvynių dainavimas) – savotiškas improvizaciškas organumas – žinoma giesmė arba daina atliekama kaip cantus firmus, o kitas balsas juda paralelinėmis kvartomis arba kvintomis (tai paprasčiausias būdas; yra ir sudėtingesnių). Liaudies instrumentų negausu, žinomiausi: harpa, 2–4 stygų fidla ir langspilis (visi strykiniai chordofonai), ratukinė lyra simfón.
Profesionaliosios muzikos raida
koncertų salė Harpa Reikjavike (2011, architektūrinės bendrovės Henning Larsen Architects, Batteríið Architects)
10 a. islandams priėmus krikščionybę ėmė klostytis ir Islandijos bažnytinė muzika. Greta grigališkosios monodijos būta ir ankstyvojo daugiabalsumo. Nuo 16 a. plito protestantiškasis choralas. 1589 išspausdintas pirmasis islandų giesmynas. 17 a. daug giesmių sukūrė H. Péturssonas. Pasaulietinė profesionalioji muzika pradėjo klostytis tik 19 a. pabaigoje, į Islandiją skverbiantis Europos muzikos tradicijoms. Tarp gausių dainų kūrėjų (vyravo mėgėjai) buvo S. Sveinbjörnssonas (1847–1927). Jis 1874 sukūrė Islandijos valstybinį himną. Išgarsėjo kompozitoriai P. Isólfssonas (1883–1974; ir vargonininkas), H. Helgasonas (1914–94; ir muzikologas), J. Leifsas (1899–1968; žymiausias tautinės mokyklos atstovas), M. B. Jóhanssonas (g. 1925), A. H. Sveinssonas (1938–2019), K. Eiríksdóttir (g. 1957), H. Tómassonas (g. 1960), A. Ingólfsonas (g. 1962), A. Ásgeirssonas (g. 1975), A. Mássonas, T. Marteinsdóttir. Pirmasis Islandijos folklorą pradėjo tirti kompozitorius ir muzikos teoretikas B. Thorsteinssonas. Jis 1909 išspausdino rinkinį Islandijos nacionalinė muzika (Íslenzk thjódlög).
20 a. daugelis Islandijos kompozitorių mokėsi užsienio konservatorijose ir atstovauja įvairioms šiuolaikinės muzikos kryptims. 1930 Reikjavike įsteigta konservatorija, 1950 nacionalinis simfoninis orkestras ir Nacionalinis teatras, 1982 Islandijos opera. Veikia aukštoji ir kitos muzikos mokyklos (daugiau kaip 60), Kompozitorių sąjunga (įkurta 1945), muzikos leidykla Musica Íslandica, įvairių muzikos draugijų, islandų muzikos informacijos centras. 1974 per tarptautinį menų festivalį Reikjavike buvo parodyta pirmoji islandų opera J. Ásgeirssono (g. 1928) Trimo baladė (Thrymskviða). Žymiausi dainininkai – H. Simonar, F. Pálsdotir, F. Veisgapelis, S. Islandis, pianistas –A. Beintenensonas.
koncertuoja Björk (Björk Guðmundsdóttir; 2003)
L: H. Helgason Das Heldenlied in Island heute Bremen 1955; H. Ragnarsson A Short History of Icelandic Music to the Beginning of the Twentieth Century Correll 1980; S. Nielsen Stability in Musical Inprovisation: a Repertoire of Icelandic Epic Songs (Rimur) Copenhagen 1982; G. Bergendal New Music in Iceland Reykjavík 1992.
1915
Islandijos kultūra
Islandijos konstitucinė santvarka
Islandijos partijos ir profsąjungos
Islandijos ginkluotosios pajėgos