Islándijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Islandijos BVP struktūra (2003)
Islandija – ekonomiškai stipri valstybė. 2003 BVP sudarė 10,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 8,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 36 100 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 30 900 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). Po Antrojo pasaulinio karo BVP didėja tolygiai; 1955–2002 BVP kasmet padidėdavo vidutiniškai po 4 %. Islandijos BVP struktūra parodyta diagramoje.
Pramonė
Nedideliais kiekiais gaunama diatomitas (130 000 tonų, 2002), pemza (25 000 tonų), druska, smėlis, bazaltas, riolitas. Islandija turi daug hidroenergijos ir geoterminės energijos išteklių (apie 90 % Islandijos namų šildoma terminiu vandeniu). 83,4 % elektros energijos pagamina hidroelektrinės, 16,6 % – geoterminės elektrinės (2003). 2003 pagaminta 8495 gigavatvalandės elektros energijos. 64 % elektros energijos sunaudoja apdirbamoji pramonė (daugiausia aliuminio lydymui).
Apdirbamoji pramonė – svarbiausia Islandijos pramonės šaka. Išplėtota (2002) žuvų (svarbiausia produkcija – šaldytos, sūdytos, džiovintos žuvys, žuvų taukai ir miltai), mėsos (8676 tonos avienos, 3639 tonos jautienos), pieno (110,8 mln. litrų), tekstilės (įmonių daugiausia Reikjavike ir Akureyri), siuvimo (Reikjavike), cemento (Akranese), chemijos pramonė (azoto trąšos gaminamos Hafnarfjörðure). Reikjavike, Akureyri statomi žvejybos laivai, lydomas aliuminis (aliuminio oksidas importuojamas).
Bioprodukcinis ūkis
Bioprodukcinio ūkio svarbiausia šaka – žvejyba. Joje dirba 3,4 % dirbančių gyventojų. 2004 buvo užregistruota 868 žvejybos laivai; žvejybos laivyno tonažas 102 330 bruto tonų. 2002 sugauta 2,1 mln. tonų žuvų ir krevečių, 17 569 tonos moliuskų, surinkta 14 962 tonos rudųjų jūros dumblių. Daugiausia sugaunama stintenių (1 083 135 tonos, 2002), mėlynųjų merlangų (286 381 tona), silkių (223 843 tonos), menkių (213 417 tonų), raudonųjų jūros ešerių (110 875 tonos), plekšnių, šamų.
Žemės ūkio naudmenos užima 22,1 % Islandijos teritorijos, iš jų tik 0,1 % – dirbama žemė. Žemės ūkio svarbiausia šaka – gyvulininkystė. Daugiausia veisiama (2004) avys (470 000), arkliai (74 000), galvijai (68 000) ir vištos (210 000). Auginama bulvės (9840 tonų, 2000), javai (3040 tonų), ropės (795 tonos), šiltnamiuose ir inspektuose – pomidorai (930 tonų), agurkai (830 tonų).
Turizmas
Hafnarfjörðuro apylinkės
Vatnajökullio ledyno sukurtas ežeras
Turizmas – sparčiai besiplėtojanti ūkio šaka. 1950 Islandiją aplankė 4400, 2000 – 302 913 užsienio turistų. Daugiausia jų atvyksta iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos, Norvegijos, Prancūzijos. Labiausiai turistų lankoma ledynai, ugnikalniai, geizeriai ir kiti gamtos objektai.
Transportas
Automobilių kelių yra 13 004 kilometrai, iš jų apie 30 % su kieta danga (2004). 2004 buvo 166 869 lengvieji automobiliai (574 automobiliai tūkstančiui gyventojų), 1709 autobusai, 21 235 krovininiai automobiliai. 2003 buvo įregistruota 42 prekybiniai laivai; prekybos laivyno tonažas 14 851 bruto tona. Didžiausi uostai – Reikjavikas, Grundartangi, Keflavíkas. Susisiekimui svarbus oro transportas. 2002 oro transportu pervežta 1,9 mln. keleivių. Tarptautiniai oro uostai – Keflavíke (1,2 mln. keleivių, 2002) ir Reikjavike.
Bankai
Centrinis bankas – Seðlabanki Íslands (įkurtas 1961, būstinė Reikjavike). 2005 veikė (visi Reikjavike) 4 komerciniai bankai: KB banki (didžiausias, įkurtas susijungus žemės ūkio bankui Búnaðarbanki Íslands ir investiciniam bankui Kaupþing banki), Íslandsbanki (įkurtas 1990 susijungus keturiems bankams, 2000 susijungė su investiciniu banku FBA į Íslandsbanki–FBA, 2001 vėl tapo Íslandsbanki), Landsbanki Íslands (įkurtas 1885, 1927–1961 veikė kaip emisijos bankas), Icebank Ltd (Sparisjódabanki Íslands, įkurtas 1986 kaip 31 taupomojo banko centrinis bankas, 2005 vienijo 22 nedidelius taupomuosius bankus). Islandijos piniginis vienetas – Islandijos krona, lygi 100 eirių, įvesta 1885 vietoj Danijos kronos. Reikjavike veikia Islandijos vertybinių popierių birža (Kauphöll Íslands, įkurta 1985, veiklą pradėjo 1986, nuo 2000 priklauso biržų aljansui NOREX).
Užsienio prekyba
Islandijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2002)
1996–2003 Islandijos užsienio prekybos balansas buvo neigiamas. 2003 eksportuota prekių už 2,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 2,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama žuvys (stintenės, mėlynieji merlangai, menkės, silkės), jūros produktai ir jų gaminiai (63 % Islandijos eksporto, 2002), kiti pramonės gaminiai (aliuminis, diatomitas; 33 %), žemės ūkio produktai (2 %). Importuojama daugiausia apdirbamosios pramonės žaliava, mašinos, transporto priemonės, degalai, maisto produktai, tekstilė, mediena ir jos gaminiai. Užsienio prekybos svarbiausi partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2002 į Islandiją eksportavo prekių už 9,0 mln. litų, importavo iš Islandijos prekių už 53,1 mln. litų. Tiesioginės Islandijos investicijos į Lietuvos ūkį 2003 sudarė 15,3 mln. litų.
1787
2271
-Islandijos pramonė; -Islandijos žemės ūkis; -turizmas Islandijoje; -Islandijos transportas; -Islandijos bankai; -Islandijos užsienio prekyba; -Islandijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Islandijos konstitucinė santvarka
Islandijos partijos ir profsąjungos
Islandijos ginkluotosios pajėgos