įslãptintas liùdytojas, liudytojas, kurio atžvilgiu prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno (tvirtina prokuroras) nutarimu taikomas anonimiškumas, tai yra proceso dalyviams neatskleidžiama jo asmens tapatybė.
Lietuvoje pagal Baudžiamojo proceso kodeksą (2000, įsigaliojo 2003) anonimiškumas taikomas liudytojui prašant ir kai yra tam pagrindo: gresia realus pavojus liudytojo, jo šeimos narių ar artimų giminaičių gyvybei, sveikatai, laisvei arba turtui, kai liudytojo parodymai labai svarbūs baudžiamajai bylai, liudytojas dalyvauja procese dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo. Tyrimo veiksmų ir bylos dokumentuose įslaptintas liudytojas įvardijamas numeriu. Jo tikrieji asmens tapatybės duomenys surašomi specialiame tyrimo veiksmo protokolo priede, kuris saugomas atskirai nuo baudžiamosios bylos. Su asmens tapatybę nurodančiais duomenimis susipažinti gali tik byloje dalyvaujantis prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ir teisėjas. Tyrimo veiksmų protokoluose, nutarimuose, nutartyse ir kituose dokumentuose nerašoma informacija, iš kurios galima būtų nustatyti tyrimo veiksme dalyvavusio ar kituose dokumentuose paminėto liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, asmens tapatybę. Įslaptintas liudytojas apklausiamas sudarius akustines ir vizualines kliūtis (pvz., slepiamas jo veidas, iškraipomas balsas), trukdančias nustatyti apklausiamojo asmens tapatybę, arba apklausos vietoje nedalyvaujant įtariamajam ir gynėjui. Šie apie įslaptintojo liudytojo parodymus informuojami ir per ikiteisminio tyrimo teisėją gali jam užduoti klausimų. Jeigu iš užduotų klausimų galima atskleisti liudytojo tapatybę, ikiteisminio tyrimo teisėjas turi teisę jų nepateikti arba juos performuluoti. Pagal Baudžiamąjį kodeksą, duomenų apie įslaptintą liudytoją paskelbimas yra nusikaltimas.
-liudytojas
2238