išnirimas

išnirmas, visiškas arba dalinis sąnarinių kaulo galų išėjimas iš sąnario ribų plyšus sąnario kapsulei. Įgimtas išnirimas būna tada, kai yra lėkšta sąnarinė duobė; išnyra vienas arba abu šlaunikauliai. Šlaunikaulio išnirimas būna 0,2–0,5 % visų naujagimių. Kai išniręs vienas šlaunikaulis, vaikas šlubuoja 1 koja, kai abu – vaikšto būdinga anties eisena. Įgytas išnirimas atsiranda nuo smūgio į sąnarį (krintant ant ištiestos rankos, kojos). Plyšta sąnario kapsulė ir raiščiai, kartais sužalojama kraujagyslės, nervai, oda. Dažniausiai dėl traumos išnyra žastikaulis. Kai išnirimas atitaisomas tik iš dalies, t. y. tarp sąnario duobės ir kaulo sąnario galo lieka įsiterpusių minkštųjų audinių, nuo menkiausio smūgio ar judesio išnirimas vėl kartojasi. Išnirimas būna ir tada, kai suyra sąnarinis kaulų paviršius (sergant tuberkulioze) arba nusilpsta sąnario raiščiai (sergant kai kuriomis nervų ligomis). Išniręs sąnarys deformuojasi, sutrinka jo funkcija, jį skauda, ligonis stengiasi laikyti galūnę jam patogioje padėtyje. Išnirimas chirurgo atitaisomas ir galūnė fiksuojama, kad suaugtų plyšusi kapsulė. Vėliau gydomąja gimnastika, fizioterapijos priemonėmis atkuriama sąnario funkcija. Operuojama, kai sąnario nepavyksta atitaisyti arba išnirimas įsiseni.