Isokrãtas (Isokratēs) 436? 338 pr. Kr.? (nusižudė), senovės graikų oratorius. Retorinės prozos atstovas. Tėvas, turtingas Atėnų fleitų dirbtuvės savininkas, leido Isokratui mokytis pas garsiausius sofistus. Dėl drovumo ir silpno balso Isokratas nesakė kalbų, dirbo logografu (Atėnų teismo kalbų sudarinėtoju). 390 m. prieš Kristų įkūrė retorikos mokyklą, kuri greitai išgarsėjo. Sukūrė ir įtvirtino retorikoje periodą. Rašė į publicistinius veikalus panašias kalbas apie politiką, jose teikė pasiūlymų, kaip spręsti pairusius Atėnų polio reikalus. Siūlė sudaryti sąjungą su Makedonija prieš persus. 338 graikams pralaimėjus mūšį prie Chaironėjos nusižudė. Išliko 21 kalba (Simachikas, arba Apie taiką apie 355, Kalba apie mainus 354, Pilypas 346), tarp jų – 6 kitiems parašytos teismo kalbos ir 15 politinių kalbų. Ιsokratui priskiriami 9 laiškai.
273