Ispãnijos knas. 1896 nufilmuotas pirmasis kino reportažas Išėjimas po vidudienio mišių iš Švč. Mergelės Marijos ant kolonos bažnyčios Saragosoje (Salida de misa mayor del Pilar de Zaragoza, režisierius E. Jimeno). Režisierius F. Gelabertas (1874–1955) sukūrė dokumentinių reportažų, pirmąjį vaidybinį filmą Ginčas kavinėje (Riña de café 1897). Režisierius S. de Chomónas (1871–1927) fantastiniuose filmuose (Elektrinis viešbutis / El hotel eléctrico 1905) naudojo animacinius intarpus, įvairius kino triukus. Filmų apie koridą, kasdienį gyvenimą sukūrė režisierius A. Cuesta. Vyravo literatūros kūrinių ekranizacijos (Don Chuanas Tenorijus 1908, pagal J. Zorillą, režisierius R. de Bañosas, 1882–1939), folkloro tematikos (Dedešva / Malvaloca 1927, režisierius B. Perojo, 1894–1974) ar istoriniai (Agustina iš Aragono / Agustina de Aragón 1928, režisierius F. Rey, 1894–1962) filmai. 3 dešimtmetyje kino pramonė, iki tol susitelkusi Barselonoje, pradėjo plėtotis ir Madride (įkurtos studijos Atlántida, Films Española, Madrid Films). Daugiausia kurti pramoginiai vaidybiniai filmai. 1929 Paryžiuje įvyko ispanų režisieriaus L. Buñuelio ir dailininko S. Dalí siurrealistinio filmo Andalūzijos šuo (Un chien andalou) premjera. 1931–36 įkurta daug naujų kino studijų ir bendrovių (Cifesa, Orphea, Filmófono; šioje prodiuseriu dirbo režisierius L. Buñuelis). Vyravo vietinės tematikos filmai, pjesių ekranizacijos (Sesuo San Sulpisio / La hermana San Sulpicio 1934, pagal A. Palacio Valdésą, Kaimietiškas kilnumas / Nobleza baturra 1935, pagal J. Dicentą, abiejų režisierius F. Rey, 1894–1962). 1939 Ispanijoje įsigalėjus generolo F. Franco diktatūrai įvesta cenzūra. Daugelis menininkų, tarp jų ir režisierius L. Buñuelis, išvyko iš Ispanijos. Buvo skatinama patriotinė, religinė, istorinė tematika, tradicinės vertybės (Giminė / Raza 1941, režisierius J. L. Sáenzas de Heredia, 1911–92; pagal F. Franco scenarijų). Populiarus buvo filmas Meilės beprotybė (Locura de amor 1948, režisierius J. de Orduña, 1907–74), kuriame pagrindinį vaidmenį sukūrė aktorius F. Rey (1917–94; vienas pagrindinių režisieriaus L. Buñuelio filmų aktorių). Vyraujančiai tematikai ir stilistikai alternatyvių filmų sukūrė režisierius E. Neville’is (1899–1967; Septynių kuprių bokštas / La torre de los siete jorobados 1944). 6 dešimtmetyje debiutavusiai režisierių kartai įtakos turėjo italų neorealizmas. Filmuose pradėta vaizduoti paprastų žmonių kasdienybė. Režisierius L. G. Berlanga satyrinėse komedijose (Sveiki atvykę, misteri Marshallai / Bienvenido, Mr. Marshall 1952) juodojo humoro stiliumi pesimistiškai parodė ispanų visuomenines institucijas ir žmonių ydas. Režisierius J. A. Bardemas kėlė politinius klausimus, jo filmų (Komediantai / Cómicos 1953, Dviratininko mirtis / Muerte de un ciclista 1955, Pagrindinė gatvė / Calle Mayor 1956) pagrindinis herojus – mažasis žmogus susvetimėjusioje visuomenėje. Garsėjo vengrų kilmės režisieriaus L. Vajdos (1906–65) religinis filmas Marčelino, duona ir vynas (Marcelino, pan y vino 1954). Ispanijoje pirmuosius savo filmus (Vežimaitis / El cochecito 1960) sukūrė italų režisierius M. Ferreri. Scenarijų daugeliui ispanų filmų parašė scenaristas R. Azcona (1926–2008), kuris savo scenarijus grindė satyra, juoduoju humoru, absurdu. Trumpam į Ispaniją grįžęs režisierius L. Buñuelis 1961 sukūrė antiklerikalinį filmą Viridiana (iki 1982 draustas rodyti). 7 dešimtmetyje susiformavo Barselonos mokykla, kurios režisieriai (V. Aranda, 1926–2015, C. Saura, G. Suárezas, g. 1934) kėlė kino estetikos klausimus, atnaujino vaizdavimo formas. 8–9 dešimtmečio filmuose vaizduojamas Ispanijos pilietinis karas ir pokaris, generolo F. Franco diktatūros laikotarpis, apmąstomas istorijos poveikis dabarčiai; būdinga smerkiančios, satyriškos, kartu nostalgiškos intonacijos. Daugelio filmų pasakojimas asociatyvus, alegorinis, nesilaikoma chronologijos; filme Avilio dvasia (El espíritu de la colmena 1973, režisierius V. Erice, g. 1940) gyvenimo inercija, uždarumas atskleidžiama per vaiko vaizduotę. Svarbiausi to laikotarpio filmai: Ana ir vilkai (Ana y los lobos 1972), Eliza, gyvenime mano (Elisa, vida mía 1977), Ai, Karmela! (Ay, Carmela! 1990, visų režisierius C. Saura), Ilgos 1936‑ųjų atostogos (Las largas vacaciones del 36 1975, režisierius J. Camino), Lyties pakeitimas (Cambio de sexo 1977, režisierius V. Aranda), Neužbaigtas reikalas (Asignatura pendiente 1977), Pradėti iš naujo (Volver a empezar 1982, abiejų režisierius J. L. Garci, g. 1944), Avilys (La colmena 1982), Šventi nekaltieji (Los santos inocentes 1984, abiejų režisierius M. Camusas), Dviračiai yra skirti vasarai (Las bicicletas son para el verano 1983, režisierius J. Chávarri, g. 1943), Karvytė (La vaquilla 1984, režisierius L. G. Berlanga), Nušvitimo metai (El año de las luces 1986, režisierius F. Trueba, g. 1955). Režisieriaus P. Almodóvaro filmuose (Aistrų labirintas / Laberinto de pasiones 1982, Matadoras 1986, Moterys ties nervų krizės riba / Mujeres al borde de un ataque de nervios 1988) vaizduojama šiuolaikinė visuomenė, ryšku populiariosios kultūros įtaka. Susiklostė naujoviškas, žiūrovą provokuojantis kinas (Lulu laikotarpiai / Las edades de Lulú 1990, Kumpis, kumpis / Jamón, jamón 1992, abiejų režisierius J. J. Bigasas Luna, 1946–2013). Režisieriaus J. Medemo (g. 1958) filmai (Karvės / Vacas 1992, Raudonoji voveraitė / La ardilla roja 1993, Žemė / Tierra 1996, Poliarinio rato meilužiai / Los amantes de circulo polar 1998) artimi siurrealizmo tradicijai, juose tikrovė kupina atsitiktinumų, sutapimų. Tikrovės ir fantazijos ribos kūryboje nagrinėjamos režisieriaus V. Erice’s filme Svarainio saulė (El sol del membrillo 1992). Režisieriaus A. Amenábaro (g. 1972) filmuose tikrovė dažniausiai priešinama virtualiai realybei (Disertacija / Tesis 1996, Atmerk akis / Abre los ojos 1997, Kiti / Los otros 2000). Svarbių filmų sukūrė režisierius V. Aranda (Meilužiai / Amantes 1991), F. Trueba (Gražioji epocha / Belle époque 1992), A. de la Iglesia (g. 1965; Kintantis veiksmas / Acción mutante 1992, Žvėries diena / El día de la bestia 1995, Bendras turtas / La comunidad 2000), M. Barroso (g. 1959; Mano brangusis brolis / Mi hermano del alma 1993), G. Suárezas (Detektyvas ir mirtis / El detective y la muerte 1994), A. Díazas Yanesas (Niekas nekalbės apie mus, kai būsime mirę / Nadie hablará de nosotras cuando hayamos muerto 1995), F. L. de Aranoa (g. 1968; Šeima / Familia 1996), B. Zambrano (g. 1964; Viena / Solas 1999), P. Almodóvaras (Viskas apie mano mamą / Todo sobre mi madre 1999, Pasikalbėk su ja / Hable con ella 2002). Žymesni aktoriai: F. Fernánas Gómezas, F. Rabalis, C. Maura (g. 1945), Joselito (g. 1946), A. Belén (g. 1951), A. Molina, I. Ariasas (g. 1956), A. Serna (g. 1957), V. Abril (g. 1959), A. Banderasas (g. 1960), P. Cruz (g. 1974). Madride veikia (nuo 1947) Valstybinė kino mokykla (iki 1962 Kinematografijos tyrinėjimų ir praktikos institutas). San Sebastiáne kasmet (nuo 1953) vyksta tarptautinis kino festivalis, regioniniai kino festivaliai vyksta Barselonoje, Bilbao, Málagoje.
L: Spanish Cinema 1896–1983 Madrid 1986.
1863
Ispanijos kultūra
Ispanijos konstitucinė santvarka
Ispanijos partijos ir profesinės sąjungos
Ispanijos ginkluotosios pajėgos