Ispánijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Ispanija – ekonomiškai stipri valstybė. Ūkis pradėtas intensyviai plėtoti 20 a. 6 dešimtmetyje ir dėl užsienio valstybių (Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Šveicarijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos) investicijų 7 dešimtmetyje augimo tempai buvo ypač dideli; daugiausia buvo investuojama į paslaugų sferą. Pervedimų buvo gaunama iš Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje dirbančių Ispanijos gyventojų. 1986 Ispanija įstojo į Europos ekonominę bendriją; susilpnėjo konjunktūra, padidėjo nedarbo lygis, tai lėmė šalies ūkio restruktūrizaciją – sumažėjo ekonomikos plėtros tempai. 20 a. 10 dešimtmečio viduryje vėl paspartėjo ekonomikos augimas. 1985–1995 padidėjo paslaugų sferos (nuo 61,5 % iki 65 %), statybų (nuo 5,6 % iki 8,1 %), sumažėjo pramonės (nuo 26,5 % iki 22,1 %), žemės ūkio (nuo 6,4 % iki 4,7 %) dalis bendrajame vidaus produkte. Sparčiai plėtojamas turizmas.
2003 BVP sudarė 838,6 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 885,5 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 20 400 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 22 000 JAV dolerių). 18,4 % BVP buvo sukurta Katalonijoje, 17,3 % – Madrido srityje, 13,7 % – Andalūzijoje, 9,8 % – Valensijoje. BVP dalis vienam gyventojui buvo didžiausia Madrido srityje, Katalonijoje, Baskijoje ir Navaroje, mažiausia Estremadūroje, Galisijoje, Andalūzijoje, Mursijoje, Kastilijoje‑La Mančoje. Paslaugų sfera vyrauja Madrido srityje, Katalonijoje, Andalūzijoje, Balearų, Kanarų salose, Ceutoje ir Melilloje. Pramonėje dirbančių daugiausia Katalonijoje, Madrido srityje ir Valensijoje, žemės ūkyje – Andalūzijoje, Galisijoje, Kastilijoje ir Leone.
2021, Pasaulio banko duomenimis, Ispanijos BVP sudarė 1425,277 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 1929,759 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 30 116 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 40 775 JAV dolerius). Infliacija 2,6 % (2023 08).
https://s.vle.lt/diagramos/296.html
Pramonė
Kasyba yra viena seniausių Ispanijos pramonės šakų, bet nuo 20 a. pabaigos jos reikšmė mažėja. Svarbiausios naudingosios iškasenos: akmens anglys (daugiausia kasamos Kantabrijos kalnuose – prie Oviedo ir Leono), kalio karbonatas (Katalonijos telkinyje – prie Barselonos), rusvosios anglys (Katalonijoje), gyvsidabrio rūda (Almadéno telkinyje Sierra Morenoje), cinko ir švino rūdos (Sierra Morenoje ir Kantabrijos kalnuose), vario rūda (prie Santiago de Compostelos ir Sierra Morenoje), piritas (prie Sevilijos). Ispanijoje dar gaunama magnezitas (į pietus nuo Lugo), molis (daugiausia sepiolitas; Madrido apylinkėse), uranas (prie Ciudad Realio), auksas, sidabras, marmuras, mergelis; yra naftos, gamtinių dujų, geležies rūdos. Mažos nepelningos metalų rūdų ir akmens anglių kasyklos dėl pramonės restruktūrizavimo uždaromos. Ispanijos naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
saulės elektrinė (Andalūzija, prie Sevilijos)
vėjo jėgainės Navaroje
Ispanija neturtinga energetinių išteklių; importuojama beveik visa nafta, 88 % gamtinių dujų ir 65 % anglių, kurių reikia elektros energijai pagaminti. 58 % elektros energijos pagamina branduolinės elektrinės (pirmoji pastatyta 1969), 30 % – šiluminės elektrinės (daugiausia jų pakrantėse), 7 % – hidroelektrinės (Ispanijos vakaruose ir Pirėnų kalnuose); alternatyvus elektros energijos šaltinis – vėjo energija (150 vėjo jėgainių). Bendra elektrinių galia 45 889 megavatai.
1
Apdirbamosios pramonės įmonių daugiausia Katalonijoje (transporto priemonių, maisto, chemijos, poligrafijos, mašinų, tekstilės pramonė), Valensijoje (nemetalinių naudingųjų iškasenų perdirbimas, maisto, elektros mašinų, kuro ir energetikos, chemijos, tekstilės, odos ir avalynės pramonė), Madride ir jo apylinkėse (elektros mašinų, transporto priemonių, maisto, chemijos, poligrafijos pramonė) ir Baskijoje (metalurgija, elektros mašinų, transporto priemonių, chemijos pramonė). Šiuose regionuose pagaminama 55 % Ispanijos pramonės produkcijos (Katalonijoje – 25 %).
Torres vyno įmonė Vilafranca del Penedése
Apdirbamosios pramonės svarbiausia šaka – maisto pramonė (mėsos, malimo, žuvų, alyvuogių aliejaus, vyno, alaus, gaiviųjų gėrimų, tabako, cukraus, kavos); įmonių gausu visoje Ispanijoje, daugiausia Madride, Barselonoje ir Valensijoje. Pagal vyno gamybą Ispanija užima trečiąją vietą pasaulyje (po Prancūzijos ir Italijos). Svarbiausi vyno gamybos regionai – La Rioja, Katalonija ir Kastilija‑La Manča; Andalūzijoje gaminamas cheresas ir malaga.
Išplėtota transporto priemonių gamybos pramonė; automobilių pramonės didžiausi centrai – Barselona (SEAT koncerno būstinė) ir Valladolidas, laivų statybos – Cádizas, El Ferrolis ir Vigo. Chemijos pramonės įmonės perdirba piritą (Huelvoje, prie Sevilijos), kalio karbonatą (Barselonos apylinkėse), importinę naftą (Tarragonoje, Puertollano, prie Somorrostro, Santa Cruz de Tenerifėje, Castellón de la Planoje, La Coruñoje), gamina automobilių padangas, skalbiklius, ploviklius. Didžiausios mašinų, tiksliųjų prietaisų, popieriaus ir plaušienos, poligrafijos pramonės įmonės sutelktos Barselonoje ir Madride. Baskijoje (didžiausia lydykla – Sestao) ir Astūrijoje (Avilése, Gijóne) tradicinė pramonės šaka – juodoji metalurgija; dar metalurgija plėtojama Barselonoje, Sagunto, Madride. Tekstilės ir siuvimo pramonė nuo seno plėtojama Barselonoje, Madride, Valensijoje, Alicantėje, odos ir avalynės pramonė išplėtota Alicantėje, Castellón de la Planoje ir jos apylinkėse. Plėtojama medienos, elektronikos, statybinių medžiagų (cemento) pramonė. Ispanijos apdirbamosios pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
2
Bioprodukcinis ūkis
Campo de Criptanos malūnai
vynuogynai Valdepeñaso rajone
Ispanijoje išplėtota žemės nuomos sistema. Vyrauja dideli ūkiai (latifundijos), daugiausia jų Ispanijos vidurio ir pietų dalyje; mažų ūkių (minifundijų) daugiausia Ispanijos šiaurėje (Galisijoje, Astūrijoje, Baskijoje). Žemės ūkio naudmenos užima 37 % Ispanijos teritorijos, iš jų – 20 % drėkinama (daugiausia Valensijoje). Javų daugiausia auginama Kastilijoje ir Leone, Kastilijoje‑La Mančoje, Aragone ir Andalūzijoje. Iš daugiamečių augalų daugiausia auginama alyvmedžiai (Andalūzijoje, Estremadūroje ir Kastilijos‑La Mančos pietuose). Citrinmedžiai ir migdolai auginami Valensijoje, Mursijoje, Andalūzijoje ir Katalonijoje, vynmedžiai – visoje Ispanijoje, ypač Naujojoje Kastilijoje, Katalonijoje, Ebro ir Duero baseinuose, Andalūzijoje, Viduržemio jūros pakrantėje, bulvės ir kukurūzai – Ispanijos šiaurėje, cukriniai runkeliai – Kastilijoje ir Leone, Andalūzijoje, daržovės (pomidorai, svogūnai ir kitos) – Mursijoje, Estremadūroje, Andalūzijoje ir Valensijoje.
Ispanija – viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur auginama ryžiai, bananai (Kanarų salose), vilnamedžiai ir cukranendrės (Andalūzijoje), datuliniai finikai. Ispanijos augalininkystės svarbiausia produkcija – 3 lentelėje.
3
Galisijoje, Astūrijoje ir Kantabrijoje veisiama pieniniai, Kastilijoje ir Leone, Astūrijoje, Galisijoje – mėsiniai galvijai, Katalonijoje, Mursijoje, Estremadūroje ir Galisijoje – kiaulės. Dar veisiama avys, ožkos, arkliai, mulai, asilai. Paukštininkystė (veisiama vištos, antys, žąsys, kalakutai). Bitininkystė. Ispanijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje.
4
5
Ruošiama mediena. Andalūzijoje, Estremadūroje ir Katalonijoje renkama kamštinių ąžuolų žievė. Žvejybos reikšmė ūkiui maža. Be žuvų (sardinių, tunų ir kitų), dar gaudomi moliuskai, vėžiagyviai). Žvejybos svarbiausi uostai įsikūrę Atlanto vandenyno pakrantėje – Vigo, La Coruños (Galisijoje), Pasajos, Ondárroa (Baskijoje), Huelvos, Cádizo (Andalūzijoje).
Turizmas
Calpės pajūrio kurortas Alicantės provincijoje
Turizmas – svarbiausia Ispanijos ūkio šaka. Daugiausia turizmo regionų yra Ispanijos pakrantėse. Labiausia turistų lankoma Viduržemio jūros pakrantės – Costa Brava (Katalonijoje), Costa del Solis, Costa de Almería (Andalūzijoje), Costa del Azaharas, Costa Blanca (Valensijoje), Balearų ir Kanarų salos, t. p. Biskajos įlankos pakrantė – Costa Cantábrica. Turizmo centrų yra ir kalnuose; 27 slidinėjimo stotys, kurios aptarnauja daugiau kaip 800 nusileidimo trasų (Pirėnuose, Sierra Nevadoje). Kasmet daugiau kaip 10 mln. turistų aplanko 13 nacionalinių parkų, daugiausia Ordesos ir Monte Perdido, Doñanos ir Garajonay nacionalinius parkus. Ispanijoje gausu senovės kultūros paminklų; Altamiros urvas (pasaulio paveldo vertybė), Alhambros maurų valdovų rūmų ansamblis, muziejuose, bažnyčiose gausu vertingų meno kūrinių.
Iš miestų labiausiai lankoma Madridas, Barselona, Sevilija, Toledo, Kordoba, Salamanca, Segovia, Ávila ir Santiago de Compostela. Daug turistų aplanko fiestas, koridas, bulių bėgtynes Pamplonos gatvėmis. Rengiamos tarptautinės parodos, kongresai, konferencijos, vyksta tarptautiniai teatro, muzikos, kino festivaliai; 1992 Sevilijoje vyko pasaulinė EXPO paroda, Barselonoje – XXV vasaros olimpinės žaidynės. Daug poilsio centrų, vandens gydyklų, žirgynų, golfo laukų, jachtų prieplaukų. Ispanija – viena daugiausia viešbučių turinčių valstybių. 2003 daugiausia turistų atvyko iš Didžiosios Britanijos (25,1 %), Vokietijos (19,7 %), Prancūzijos (10,9 %), Italijos (6,4 %).
Toledo
korida
Transportas
Transporto tinklas gerai išplėtotas; dauguma plentų ir geležinkelių susikerta Madride. Susisiekimui svarbiausias sausumos transportas. Automobilių kelių yra 663 795 km, iš jų 10 317 km – greitkelių (21 a. pradžioje). Geležinkelių yra 14 268 km, iš jų 7718 km elektrifikuota. Daugelį geležinkelių valdo valstybinė įmonė RENFE (Red Nacional de los Ferrocarriles Españoles). Geležinkelių transportu pervežama 485 mln. keleivių, 26 mln. t krovinių (2002). 30 tarptautinių oro uostų (2002 pervežta 141,2 mln. keleivių), didžiausi: Barajaso (Madride), San Juano (Palma de Mallorcoje), El Prato (Barselonoje), San Juliáno (Málagoje), Las Palmaso ir Santa Cruzo (Kanarų salose). Keleivius skraidina valstybinė oro transporto bendrovė Iberia ir jos filialas Aviaco (vidaus maršrutais). Krovinių (ypač importinių energetikos žaliavų) pervežimui svarbus jūrų transportas. Uostuose 2002 perkrauta 277 mln. t krovinių. 2003 įregistruota 1613 prekybinių laivų; prekybos laivyno tonažas 2,7 mln. bruto tonų. Didžiausi prekybos uostai: Algeciraso, Tarragonos, Barselonos, Bilbao, Valensijos. Tarp Pirėnų pusiasalio, Balearų salų, Kanarų salų ir Afrikos kursuoja keltai. Svarbiausi keleivių uostai: Santa Cruz de Tenerifės, Algeciraso, Palma de Mallorcos, Ceutos, Vigo, Las Palmaso, Barselonos.
Bankai
Centrinis šalies bankas – Ispanijos bankas. 21 a. pradžioje veikė 125 valstybiniai (nuo 1978 nebuvo steigiami, vėl pradėti kurti 1988) ir privatūs komerciniai (iš jų – 47 taupomieji) bankai bei 58 užsienio (Bank of America Corporation, BNP Paribas, Citigroup, Deutsche Bank, JP Morgan Chase ir kitų) bankų skyriai. Bankų grupėms Santander Central Hispano Group (SCH, įkurta 1994 susivienijus bankams Banco Central Hispano ir Banco Santander, būstinė Madride) ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria (įkurta 1994 susivienijus bankams Banco Bilbao-Vizcaya ir Argentaria-Corporación Bancaria de España, būstinė Madride) tenka daugiau kaip 30 % paskolų rinkos ir apie 40 % šalies bankų sistemos aktyvų. Ispanijos piniginis vienetas – euras, įvestas 2002 vietoj Ispanijos pesetos. Vertybinių popierių biržos veikia Barselonoje (įkurta 1915), Bilbao (įkurta 1890), Madride (įkurta 1831), Valensijoje (įkurta 1980). Vertybinių popierių rinką nuo 1989 reguliuoja Nacionalinė vertybinių popierių ir valiutų komisija (įkurta 1988, būstinė Madride).
Užsienio prekyba
Ispanijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2002)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2003 eksportuota prekių už 151,9 mlrd. JAV dolerių, importuota prekių už 200,1 mlrd. JAV dolerių. Daugiausia eksportuota transporto priemonių (lengvųjų automobilių, geležinkelio riedmenų, motociklų, traktorių), ryšio priemonių ir įrangos, maisto produktų (citrusų, vynas, alyvuogių aliejaus), avalynės. Daugiausia importuota mašinų ir įrenginių, naftos, gamtinių dujų, akmens anglių, juodųjų metalų, chemijos ir tekstilės pramonės produkcijos. Prekiauta daugiausia su Europos Sąjungos valstybėmis.
2022 Italija daugiausia eksportavo į Prancūziją, Vokietiją, Italiją, Portugaliją, Jungtinę Karalystę (daugiausia chemijos produktų, mašinų ir įrenginių bei jų dalių, naftos produktų, tekstilės gaminių), daugiausia importavo iš Vokietijos, Prancūzijos, Kinijos, JAV, Jungtinės Karalystės (daugiausia chemijos ir naftos produktų, mašinų ir jų dalių).
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2003 į Ispaniją eksportavo prekių už 195,0 mln. litų, importavo iš Ispanijos prekių už 400,1 mln. litų. 2004 Ispanijos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje siekė 2,8 mln. litų; daugiausia investuota į poilsio organizavimą, kultūrinę ir sportinę veiklą.
2022 Lietuvos ir Ispanijos prekybos apyvarta sudarė 1,33 mlrd. eurų. Lietuva į Ispaniją eksportavo prekių už 637 mln. eurų (daugiausia baldų, grūdų, plastikų ir jų dirbinių, mineralinio kuro), importavo iš Ispanijos prekių už 692 mln. eurų (daugiausia mašinų ir mechaninių įrenginių bei jų dalių, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų). Ispanijos tiesioginės investicijos Lietuvoje siekė 71 mln. eurų, Lietuvos tiesioginės investicijos Ispanijoje – 83 mln. eurų.
Ispanijos BVP struktūra (2003)
2271
-Ispanijos pramonė; -Ispanijos žemės ūkis; -turizmas Ispanijoje; -Ispanijos transportas; -Ispanijos bankai; -Ispanijos užsienio prekyba; -Ispanijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Ispanijos konstitucinė santvarka
Ispanijos partijos ir profsąjungos
Ispanijos ginkluotosios pajėgos