ispanų kalba
Sebastiáno de Covarrubiasp knygos Kastilų ir ispanų kalbos tezauras (Tesoro de la lengua castellana o española 1611) viršelis
ispãnų kalbà priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos romanų grupei. Ispanijos Karalystės ir Lotynų Amerikos 19 šalių (Argentinos, Bolivijos, kartu su aimarų ir kečujų, Čilės, Dominikos Respublikos, Ekvadoro, Gvatemalos, Hondūro, Kolumbijos, Kosta Rikos, Kubos, Meksikos, Nikaragvos, Panamos, Paragvajaus, Peru, kartu su kečujų, Salvadoro, Urugvajaus, Venesuelos ir Puerto Riko, kartu su anglų k.) valstybinė kalba. Dar vartojama Filipinų salose, Pusiaujo Gvinėjoje, t. p. sefardų bendruomenių Šiaurės Afrikoje, Izraelyje, Graikijoje, Turkijoje ir kitur. 43,2 mln. (2016) Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų ispanų kalba irgi yra gimtoji. Iš viso 483 mln. žmonių ispanų kalba yra pirmoji, 580 mln. – antroji kalba (2019). Jungtinių Tautų viena oficialių kalbų. Kilusi iš šnekamosios lotynų kalbos. Pirmasis rašytinis tekstas yra iš 10 a. pabaigos. 13 a. Kastilijos kraštui tapus politiškai svarbiausiu plačiau pradėta vartoti ir kastilų kalba. 1479 susivienijus atskiroms karalystėms kastilų kalba tapo Ispanijos Karalystės kalba (jos pagrindu susiformavusią bendrinę kalbą imta vadinti ispanų kalba).
1492 išleista Antonijo de Nebrijos pirmoji kastilų kalbos gramatika. 1713 Madride įkurta Karališkoji ispanų kalbos akademija kalbai norminti, rūpintis jos tyrimu ir vartojimu. 1726–39 išleistas pirmasis ispanų kalbos žodynas (6 tomai), 1771 – gramatika.
Ispanų kalbos pagrindinis žodynas yra lotyniškas. Turi nemažai skolinių iš arabų, prancūzų, italų, indėnų kalbų. Žodžių tvarka sakinyje griežta: veiksnys, veiksmažodinis tarinys, papildinys (klausiamojo sakinio – klausiamasis įvardis, veiksmažodinis tarinys, veiksnys). Daugumos žodžių kirčiuojamas priešpaskutinis skiemuo. Skiriamos 3 veiksmažodžių grupės pagal jų asmenavimo formas, paplitusi tariamoji nuosaka. Yra 2 veiksmažodžio būti formos: estar laikinai ir ser pastoviai būsenai žymėti. Veiksnio formą dažniausiai parodo veiksmažodžių galūnės. Klaustukai ir šauktukai rašomi sakinio pradžioje (ženklas apverstas) ir pabaigoje. Ispanijoje ir Amerikos šalyse vartojamos ispanų kalbos gramatika ir leksika iš esmės nesiskiria. Skirtingai tariamos priebalsės c ir z: Ispanijos didesnėje dalyje c prieš balses e ir i tariama kaip [θ], Amerikoje – kaip [s], Ispanijoje z – kaip [θ], Amerikoje – kaip [s]. Vartojami lotyniškieji rašmenys, rašyba sunorminta 1815. Nuo 1961 ispanų kalba dėstoma Vilniaus universitete.
Alfonso Rascón Caballero knygos Ispanų kalba. Praktinė gramatika. Fonetikos įvadas viršelis (dailininkas Albertas Broga, 2022, Vilnius)
Išleistas V. Petrausko Ispanų–lietuvių kalbų žodynas / Diccionario español–lituano (1996), A. Rascóno Lietuvių–ispanų kalbų žodynas / Diccionario lituano–español (2003).
Antonijo de Nebrijos knygos Kastilų kalbos rašybos taisyklės (Reglas de orthographia en la lengua castellana 1517) pirmas puslapis
3161