ispãnų-máurų kerãmika, ispanų-maurų stiliaus keramikos dirbiniai, kurti maurų užkariautose Ispanijos žemėse. 14 a. išsiskyrė vadinamosios Alhambros vazos (rastos Alhambros rūsiuose ir Granados apylinkėse), jos didelės, pailgintų proporcijų, kiaušinio formos liemens, aukšto kaklelio, su dviem didelėmis plokščiomis, į sparnus panašiomis ąsomis. 15 a. ispanų‑maurų keramikos centru tapo Valensija. Kurta masyvių formų gilūs dubenys, dekoratyvinės lėkštės, albarelai plačiu kaklu ir trumpomis kojelėmis, vazos ant aukštos kojelės, su svogūno formos liemeniu ir sparnų formos didelėmis ąsomis. Liustro glazūra dengti fajanso dirbiniai kruopščiai atlikti, juvelyriškai dekoruoti geometriniu (panašiu į arabų raštą) ir augaliniu ornamentu, gotiškojo šrifto įrašais, vaizduota vietiniai ir egzotiniai gyvūnai; dekorui būdinga mėlyna ir aukso spalva. 16 a. keramikos dirbinių forma, spalva, ornamentika pasidarė grubesnė, pradėta mėgdžioti metalo dirbinius.
1908