įspėjmas, vienos darbo sutarties šalies pranešimas kitai šaliai apie numatomą darbo sutarties nutraukimą numatytais terminais.
Įspėjimas užsienio šalyse
Darbdavio įspėjimo laikotarpis gali būti nustatomas atsižvelgiant į darbo stažą (pvz., Didžiojoje Britanijoje – 1–12 savaičių, Suomijoje, Švedijoje, Liuksemburge – 2–6 mėnesiai, Belgijoje – 28–56 dienos), atleidžiamojo amžių (pvz., Danijoje darbuotojams iki 50 metų – 21–70 dienų, vyresniems kaip 50 metų – 90–120 dienų) arba pagal šalių susitarimą. Darbuotojo įspėjimo terminas gali priklausyti nuo darbo stažo (pvz., Norvegijoje, Šveicarijoje, Liuksemburge – 1–3 mėnesiai), gali būti nustatytas įstatymų (pvz., Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Švedijoje, Vokietijoje – 1 mėnuo).
Įspėjimas Lietuvoje
Darbo kodeksas (2016, įsigaliojo 2017) numato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, raštu įspėjęs darbdavį prieš 5 dienas (dėl svarbių priežasčių) arba prieš 20 kalendorinių dienų (nesant svarbių priežasčių).
Darbdavys raštu privalo įspėti darbuotoją apie tai, kad jis nutraukia darbo sutartį darbdavio iniciatyva. Tokiu atveju įspėjimo terminas yra 1 mėnesis, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei 1 metus, – 2 savaitės. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip 5 metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki 14 metų, neįgalų vaiką iki 18 metų, t. p. nėščiosioms, neįgaliesiems ir darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai. Nutraukiant darbo sutartį darbdavio valia, įspėjimo terminas yra 3 darbo dienos, o nutraukiant dėl bankroto – ne trumpiau kaip 15 darbo dienų.
Darbo kodeksas reikalauja, kad įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Jei darbuotojas įteikto įspėjimo termino pabaigos metu yra laikinai nedarbingas, išėjęs suteiktų atostogų, įspėjimo termino pabaiga nukeliama iki laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos. Darbdavys su darbuotojo sutikimu turi teisę bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeldamas darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną ir neleisdamas darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį.
Darbo kodekse įtvirtinta ir kita įspėjimo reikšmė – darbdavio informacija darbuotojui, kuria jis praneša, jog darbuotojas padarė darbo pareigų pažeidimą, ir tuo yra įspėjamas apie galimą darbo sutarties nutraukimą dėl naujo tokio paties pažeidimo. Toks įspėjimas yra prielaida galimam darbo sutarties nutraukimui dėl darbuotojo kaltės, tačiau pats savaime nėra ginčijamas – jo pagrįstumą tiria darbo ginčą nagrinėjanti institucija tik tada, kai darbdavys įgyvendina savo teisę atleisti darbuotoją iš darbo (atleidimas iš darbo) ir pastarasis ginčija tokį sprendimą.
3214