Įsruties pilis

Įsruties pilis prieš Antrąjį pasaulinį karą (dešinėje – paminklas Lietuvių ulonų 12 pulko kariams)

Įsrutiẽs pils, Vokiečių ordino pilis Mažosios Lietuvos teritorijoje. Pastatyta 1336 vietoj sugriautos nadruvių Ansatrapio pilies. Iš pradžių pilis buvo medinė. Iš vakarų ir šiaurės juosė Šernupė. Buvo Įsruties komtūrijos centras. Viena svarbiausių atraminių pilių, iš jos dažnai buvo rengiami žygiai į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. 1347, 1366 ir 1370 pilį buvo apgulusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Algirdo ir Kęstučio kariuomenė. 1380 pastatyta keturiųflygelių mūrinė pilis. 1390 pilyje buvo apsistoję grafo Henry Bolingbroke’o (nuo 1399 Anglijos karalius Henrikas IV) vedami kryžininkai – jie talkino Vokiečių ordino kariuomenei per žygį Vilniaus link. 1409 pilį puolė Lietuvos kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis.

1457, per Trylikametį karą karą, Įsruties pilį sugriovė Lenkijos kariuomenė. Atstatyta 1525 tapo Prūsijos kunigaikštystės Įsruties apskrities administracijos rezidencija. 17 amžiuje po karų su švedais perstatyta. Nuo 1723 (ar 1724) pilyje veikė Krašto teismas. 1881 pilis paversta kareivinėmis (stovėjo Lietuvių ulonų 12 pulko įgula), įrengtas kalėjimas. Per 1914 08–1914 09 Rytų Prūsijos operaciją pilyje iš pradžių buvo Rusijos kariuomenės 1 armijos (vadas P. von Rennenkampfas), ją sumušus – Vokietijos kariuomenės 8 armijos (vadas P. von Hindenburgas) štabas.

1945 Įsruties pilis sudegė. Po Antrojo pasaulinio karo sovietinė okupacinė valdžia pilyje įsteigė pieninę, mašinų remonto įmonę. 20 amžiaus 10 dešimtmečio pabaigoje jos buvo iškeltos, tvarkoma teritorija, numatoma įrengti muziejų (veikia Pilies kultūros centras). Prie pat pilies yra paminklas Lietuvių ulonų pulko kariams, žuvusiems per Pirmąjį pasaulinį karą (dalis paminklo apie 1952–1953 sunaikinta).

415

377

Ansatrapio pilis