Įsrutiẽs senóvės draugijà (vokiečių k. Altertumsgesellschaft Insterburg), Mažosios Lietuvos istorijos ir kraštotyros draugija. Veikė 1880–1944 (?) Įsrutyje. 1881 turėjo 50, 1887 – 130, 1910 – 145 narius. Iš jų 2/3 sudarė Įsruties ir gretimų gyvenviečių gyventojai: daugiausia pedagogai, tarnautojai, poligrafijos, Karaliaučiaus mokslo įstaigų darbuotojai; buvo ir lietuvių (lietuvininkų). Draugijos nariai tyrinėjo Mažosios Lietuvos, daugiausia buvusios Nadruvos, lietuvių liaudies buities kultūrą, etnografiją, archeologijos ir istorijos paminklus, to krašto didžiąją vokiškąją kolonizaciją, vykusią 18 a. pirmoje pusėje. Iki 1919 draugijos veiklai būdinga objektyvumas lietuvių atžvilgiu, faktografijos gausa.
Įsruties senovės draugija turėjo muziejų (archeologijos, istorijos, entografijos, gamtos, numizmatikos skyriai), biblioteką (1910 – 1680 leidinių; buvo išleistas ir jų katalogas). Bibliotekoje veikė ir lietuviškų spaudinių skyrius. Per susirinkimus skaitomų mokslinių pranešimų (5–8 per metus) pagrindu draugija leido tęstinį leidinį Zeitschrift der Altertumsgesellschaft Insterburg (22 tomai, 1888–1939).
Draugijos pirmininkai: 1880–83 E. A. D. Hundertmarckas, 1884–87 von Barrenas, 1887–91 H. Toewsas, 1891–95 Kleinschmidtas, 1895–1935 G. R. Froelichas ir 1935–39 W. Grunertas.
3037