išsimetmas, abòrtas (lot. abortus < aborior – sunykstu, apmirštu), savaiminis gyvulių nėštumo nutrūkimas. Gemalas rezorbuojasi, mumifikuojasi, maceruojasi, pūva. Neišnešiotas vaisius pašalinamas iš gimdos. Dėl išsimetimo kyla lytinių organų ligos, mažėja patelių produktyvumas, darbingumas. Patelės tampa nevaisingos, kartais gaišta. Išsimetimą sukelia genetinis nevisavertiškumas, chromosomų ir genų anomalijos, kurios atsiranda į patelės organizmą patekus cheminėms medžiagoms, gimdos sekreto nevisavertiškumas ir jo kenksmingas poveikis gemalui, įvairios infekcinės ligos, netinkamas šėrimas, laikymas, daugiavaisiškumas. Išsimetimas gali būti dėl aukštos temperatūros, gimdos kaklelio defekto, streso. Pagal klinikinę eigą skiriamas visiškasis (žūva visi vaisiai), dalinis (žūva dalis vaisių, kiti gimsta laiku), slaptasis (nėštumo pradžioje nesusiformavę vaisiaus audiniai suyra). Išsimetimai būna užkrečiamieji ir neužkrečiamieji. Užkrečiamieji išsimetimai skirstomi į infekcinius (bruceliozinis, salmoneliozinis) ir invazinius (trichomonozinis). Neužkrečiamieji išsimetimai būna sutrikus vaisiaus ir patelės ryšiui dėl širdies, plaučių, inkstų, kepenų ir kitų organų ligų. Jie skirstomi į alimentinius išsimetimus (kai šeriama nevisaverčiais pašarais, kuriuose per daug baltymų, per mažai mineralinių medžiagų – Ca, P, I, Co, Mn, vitaminų – A, B, C, D, E), trauminius išsimetimus (kai antrojoje nėštumo pusėje šiurkščiai atliekamas rektinis ar vagininis tyrimas, gyvulys verčiamas sunkiai dirbti, jis išgąsdinamas), peršalimo išsimetimus (kai nėščios patelės peršąla), sukeltus vaistų išsimetimus (kai blogai paskiriami vaistai), dirbtinius išsimetimus (nėštumui nutraukti vartojami prostaglandiniai ar gimdą tonizuojantieji preparatai), įprastinius išsimetimus (kai neišsivystę lytiniai organai, po uždegimo gimdos gleivinei ir raumeniniam sluoksniui peraugus jungiamąjį audinį). Išsimetimas būna ir dėl giminingo veisimo.
1853