išsprendžiamùmas, algoritmo, leidžiančio nustatyti išraiškos teisingumo reikšmę, sukūrimo galimybė. Pavartojus apibrėžtą loginių veiksmų skaičių galima nustatyti, ar turimoji išraiška yra visuomet teisinga ar visuomet klaidinga, ar kartais teisinga (kartais klaidinga), ar įgauna kitą reikšmę (daugiareikšmėje logikoje). Išsprendžiamumas yra kiekvienos logikos teorijos pagrindinė problema. Kiekvienoje teorijoje nustatoma, kokios išraiškos joje laikomos bendrareikšmėmis, t. y. dėsniais. Teiginių logikoje išsprendžiamumas pateikiamas matricų metodu, suteikiant išraiškai normaliąją formą ir kita. Predikatų logikoje (dėl jos sudėtingumo) nėra bendro išsprendžiamumo metodo. Jis kuriamas atskiroms objektų sritims, laikomas įrodytu, jei yra metodas, kuris leidžia nustatyti, kokiose objektų srityse kiekviena formulė įvykdoma arba yra visuomet teisinga ir kokiose – ne. Efektyvi išsprendimo priemonė predikatų logikoje yra aksiominis dedukcinis metodas. Neišsprendžiamumas yra galimybė teorijoje formuluoti teiginius, kurie (arba jų neiginiai) neįrodomi teorijoje taikomomis priemonėmis.
314