išstūmmas, psichologijoje – vienas gynybos mechanizmų – nemalonių išgyvenimų, įvykių, impulsyvių arba dorovės normų neatitinkančių paskatų perkėlimas iš sąmonės į pasąmonę, psichologinis jų blokavimas. Kartais reiškiasi ir konkrečios informacijos (pavyzdžiui, datos, telefono numerio, vardo ar pavadinimo), susijusios su neigiamais išgyvenimais, užmiršimu (pavyzdžiui, žmogus gali pamiršti artimo bičiulio, kuris neseniai buvo jį įžeidęs, gimtadienį). Apsaugo žmogų nuo nuolatinių nemalonių išgyvenimų, padeda sumažinti nerimą arba kaltę (pavyzdžiui, dėl netekties, traumos, nesėkmės, skyrybų ir kita). Į pasąmonę išstumtieji reiškiniai gali grįžti į sąmonę įvairiais simboliniais būdais, sapnais, reikštis nevalingais veiksmais ir pojūčiais (pavyzdžiui, išstumtas pyktis gali reikštis galvos skausmu).
1868