išsūdymas

išsdymas, medžiagos išskyrimas iš tirpalo į jį dedant gerai tirpstančios medžiagos – išsūdiklio. Išsūdomoji medžiaga nusėda, išsiskiria skysčių ar dujų pavidalu, išsūdant ekstrahentu – ištirpsta jame. Jei pridėtoji medžiaga padidina išskiriamosios medžiagos tirpumą, vyksta atvirkštinis procesas – įsūdymas. Išsūdomoji medžiaga ir išsūdiklis gali būti elektrolitai ir neelektrolitai. Kietoji fazė išsiskiria pakeitus tirpiklio sudėtį, pvz., į polinį tirpiklį, dažniausiai vandenį, pridėjus mažesnio poliškumo tirpiklio (acetono, metanolio arba etanolio). Medžiaga išsūdoma padidinus termodinaminį aktyvumą. Mažai tirpių elektrolitų AB išsūdymas labai tirpiais elektrolitais AC priklauso ne tik nuo tokio pat jono A koncentracijos padidėjimo, bet ir nuo elektrolito AB koncentracijos padidėjimo. Jei iš praskiestų tirpalų išsūdoma druska, neturinti bendro jono su mažai tirpiu elektrolitu, dažniausiai vyksta įsūdymas, nes padidėja tirpalo joninė jėga ir sumažėja blogai tirpstančio elektrolito koncentracija. Koncentruotuose elektrolitų tirpaluose gali vykti ir išsūdymas, ir įsūdymas. Blogai tirpstančių neelektrolitų išsūdymo iš vandeninių tirpalų elektrolitais mechanizmas aiškinamas taip: neelektrolito molekules elektrostatiniu būdu išstumia labiau polinės vandens molekulės. Iš elektrolitų vandeninių tirpalų išsūdymas neelektrolitais vyksta sumažėjus tirpiklio koncentracijai ir jam sąveikaujant su neelektrolitu, pvz., acetonu.

Išsūdymas taikomas medžiagoms išskirti iš vandeninių tirpalų, kai jos labai gerai tirpsta vandenyje. Neorganinių medžiagų sintezėje kaip išskyrikliai naudojamos organinės medžiagos (pvz., FeSO₄ kristalizuojamas koncentruota H₂SO₄). Išsūdymas t. p. atliekamas siekiant gauti tirpstančių medžiagų monokristalus ar pašalinti priemaišas sintetinant labai grynas neorganines medžiagas. Organiniai junginiai dažniausiai išsūdomi vandeniu arba neorganinių druskų vandeniniais tirpalais. Išsūdymas svarbus polielektrolitams, t. p. heterofazinių reakcijų greičio didinimo tarpfazinės katalizės būdu procesams, nes tarpfaziniai katalizatoriai (pvz., tetrabutilamonio bromidas, alifatiniai polieteriai ir kiti) kai kuriais atvejais padidina substrato tirpumą vandenyje.

659