įstãtymas, tam tikra tvarka priimtas aukščiausios teisinės galios teisės norminis aktas. Įstatymus priima aukščiausia valstybės valdžios institucija (dažniausiai atstovaujamoji – parlamentas) arba tauta (referendumu). Kai kuriose valstybėse yra ir atstovaujamoji įstatymų leidyba (deleguotieji įstatymai) – kai parlamentas kai kuriuos įstatyminio reglamentavimo srities klausimus paveda nustatyti vykdomosios valdžios institucijai. Įstatymas įtvirtina teisės normas, reguliuojančias svarbiausius visuomeninius santykius. Visi kiti vidaus teisės aktai yra žemesnės teisinės galios (poįstatyminiai) ir tik detalizuoja įstatymo nuostatas arba skirti įstatymo nuostatoms įgyvendinti.
Pagal reguliuojamų visuomeninių santykių svarbą įstatymai skirstomi į kodeksus, programinius (nustato ekonominės ir socialinės veiklos tikslus, bet ne teisės normas) ir paprastuosius (organinius) įstatymus.
Įstatyminio reguliavimo ribos priklauso nuo konkrečios valstybės visuomenės teisinės ir politinės kultūros lygio, istoriškai susiklosčiusių teisės tradicijų, bet demokratinės visuomenės prioritetinės gyvenimo sritys turi būti reguliuojamos tik įstatymais. Jais įtvirtinama žmogaus teisių ir laisvių apsauga, valstybės valdžios bei savivaldos institucijų sudarymo tvarka, įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios veiklos principai, teisės aktų priėmimo tvarka, valdžios institucijų ir teismų sistema, valstybės bei savivaldos institucijų biudžetų formavimo principai, mokesčių sistema, teisinės atsakomybės pagrindai, politinių partijų ir visuomeninių organizacijų teisinis statusas, valstybės saugumo pagrindai ir kita.
Lietuvoje įstatymus priima Lietuvos Respublikos Seimas arba įstatymai priimami referendumu. Pagal svarbą įstatymai skirstomi į konstitucinius ir paprastuosius. Konstituciniais laikomi tiesiogiai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įvardyti įstatymai, joje nurodyti įstatymai ir Konstitucijos pataisos. Įvairias gyvenimo sritis reglamentuojantys paprastieji įstatymai skirstomi į einamuosius ir kodifikuotus. Einamieji įstatymai galioja tam tikrą laiką (pvz., valstybės biudžeto įstatymas). Kodifikuotais įstatymais vadinami kodeksai, statutai, kuriuos įstatymu patvirtina Seimas.
3013