įstatymnis atstõvas, asmuo, kuris pagal įstatymą atstovauja kitam asmeniui (dažniausiai neveiksniam ar ribotai veiksniam, t. p. nepilnamečiui), jo interesams.
Lietuvoje civiliniame procese ir administracinių teisės pažeidimų byloje nepilnamečių asmenų įstatymininiai atstovai yra jų tėvai (įtėviai) arba globėjai (rūpintojai). Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų įstatymininiai atstovai yra jų globėjai ar rūpintojai. Įstatymai t. p. numato aplinkybes, kai įstatymininis atstovas paskiriamas siekiant išvengti ilgai besitęsiančio visuomeninių teisinių santykių teisinio neapibrėžtumo, pvz., nežinia kur esančio asmens atstovavimas ar įpėdinio, dar nepriėmusio palikimo, atstovavimas. Įstatymininio atstovo įgaliojimus reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001), Civilinio proceso kodeksas (2002, įsigaliojo 2003), Administracinių bylų teisenos įstatymas (1999, nauja redakcija įsigaliojo 2001) ir kiti.
3013