įstãtymų sudẽrinimas, harmonizãvimas, nacionalinės teisės normų suderinimas su tarptautinės teisės, tarptautinių sutarčių ir Europos Sąjungos teisės reikalavimais.
Lietuvoje įstatymų suderinimas susijęs su nacionalinės teisės aktų suderinimu su Europos žmogaus teisių konvencija ir Europos Sąjungos teisės aktais. Lietuva 1995 prisijungė prie Europos žmogaus teisių konvencijos, kurios dalyvės privalo užtikrinti, kad nacionaliniai įstatymai ir kiti teisės aktai, trukdantys pasinaudoti konvencijoje įtvirtintomis teisėmis ir laisvėmis, būtų panaikinti ar pakeisti. Lietuvos nacionalinės teisės derinimas su Europos Sąjungos teise pradėtas 1996, po Europos sutarties pasirašymo (1995) Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Nacionalinę teisės harmonizavimo darbų programą. Išskirtinė narystės Europos Sąjungoje sąlyga buvo reikalavimas stojančioms šalims perimti visą be išimties Europos Sąjungos teisyną (acquis communautaire).
Pagrindinės teisinio reguliavimo sritys, kurios turėjo būti suderintos: muitai, įmonių teisė, bankininkystė, įmonių sąskaityba ir apmokestinimas, intelektinė nuosavybė, konkurencijos taisyklės, sveikatos apsauga, gyvulininkystės ir augalinkystės sanitarija, vartotojų apsauga, netiesioginiai mokesčiai, techninės taisyklės ir standartai, branduolinės energijos panaudojimas, transportas, telekomunikacijos, gamtinė aplinka, viešieji pirkimai, statistika ir atsakomybė už produktų kokybę. Visi teisės derinimo veiksmai buvo įtraukti į Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programą ir jos elektroninę monitoringo bazę – Lietuvos integracijos į Europos Sąjungos informacinę sistemą (LIESIS).
Įstatymų suderinimas turi sudaryti sąlygas, reikalingas užtikrinti Europos Sąjungos 4 pagrindines laisves (laisvą prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimą), steigimosi laisvę, sąžiningą konkurenciją, vartotojų teisių apsaugą, aplinkosaugos reikalavimus ir kita.
1997 prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės buvo įkurtas Europos teisės departamentas, kurio paskirtis – užtikrinti, kad visi Lietuvos Respublikos teisės aktų projektai atitiktų Europos Sąjungos teisyno reikalavimus. Kasmet Europos Sąjungoje priimama apie 2500 teisės aktų, kurių daugelis turi būti perkelta į valstybių nacionalinę teisę, todėl įstatymų suderinimas nenutrūkstamai vyksta visose Europos Sąjungos valstybėse narėse (ir Lietuvoje).