ištekinimo staklės
ištẽkinimo stãklės, staklės, skirtos korpusinių metalo detalių vidiniams paviršiams ar skylėms galutinai apdirbti (ištekinti). Jomis gręžiama, gilinama, plečiama, sriegiama, kartais tekinami ir frezuojami šoniniai detalių paviršiai. Turi suklinę galvutę su joje tvirtinamais pjovimo įrankiais (dažniausiai vienu ar keliais ištekinimo peiliais) ir stalą apdirbamai detalei tvirtinti. Skiriamos deimantinio ištekinimo staklės, koordinatinės ir specialiosios; pagal suklinės galvutės padėtį – vertikaliosios, nuožulniosios ir horizontaliosios; pagal konstrukciją – vienos ir dviejų kolonų. Korpusinių detalių vidiniai paviršiai ir skylės tiksliai, glotniai ištekinamos daugiausia deimantinio ištekinimo staklėmis; vertikaliosiose ir nuožulniosiose staklėse apdirbama detalė tvirtinama prie nejudamo stalo, o įrankis sukamas ir stumdomas, horizontaliosiose staklėse stumdomas dar ir stalas.
Skylėms, plokštumoms ir išdrožoms galutinai apdirbti išlaikant labai tikslų (iki 2 µm) atstumą (koordinates) tarp jų ir nuo bazinių paviršių naudojamos koordinatinės ištekinimo staklės; vienos kolonos ištekinimo staklių pjovimo įrankis stumdomas vertikaliai, o stalas dviem kryptimis (skersine ir išilgine), dviejų kolonų – stalas juda tik išilgai, o įrankis skersai. Šios ištekinimo staklės gali turėti vertikaliąją ir horizontaliąją suklinę galvutę. Dažniausiai jomis ištekinamos variklių blokų, pavarų dėžių ir kitų korpusinių detalių didelio skersmens skylės, t. p. mažesnio skersmens skylės vienetinėje ir smulkių serijų gamyboje. Modernios ištekinimo staklės yra automatizuotos, turi programinį valdymą.
Lietuvoje labai tikslias horizontaliąsias dvišones deimantinio ištekinimo stakles 1958–95 gamino Vilniaus Komunaro staklių gamykla, koordinatines ištekinimo stakles nuo 1959 gamina Kauno staklių gamykla (nuo 1992 bendrovė Kauno staklės).
horizontaliųjų ištekinimo staklių schema: 1 – pagrindinė kolona, 2 – stalas, 3 – suklinė galvutė, 4 – pagalbinė kolona, 5 – stovas
2448