ištiktùkas, nekaitomas žodis, tiesiogiai perteikiantis ar mėgdžiojantis veiksmo sukeltą garsą, vaizdą, kartais ir pojūtį. Ištiktukai dažniausiai vartojami staigių ir dinamiškų veiksmų sukeltiems garsams nusakyti (Šaka triokšt, Jonas žemėn keberiokšt!). Tai labai archajiška žodžių grupė. Kalbų, kuriose ištiktukų yra nedaug, gramatikose jie dažniausiai aptariami kartu su jaustukais (interjekcijomis). Lietuvių kalba pasižymi ištiktukų gausumu ir įvairumu; jie laikomi atskira žodžių klase. Daugelis lietuvių kalbos ištiktukų turi tam tikrus žodžio galo formantus, iš kurių labiausiai paplitęs ‑t (trnkt, švýst), mažiau – ‑š (bàkš), ‑i, ‑y (vizg, šlamỹ), ‑u, ‑ū (lngu, brazd), ‑ai (klebetái, makalái). Be to, lietuvių kalbos ištiktukas gali turėti ir priešdėlį pa‑ (patrnkt, pabràkšt). Kai kurie lietuvių kalbos ištiktukai savo forma atitinka veiksmažodžių kamienus (plg.: krýpt ir krỹpti, drbt ir drbti), bet yra nemaža veiksmažodžių, padarytų iš ištiktukų (kvaksti, caksti, kukúoti).
2352