Ìstmo žaidỹnės, senovės graikų iškilmės ir sporto varžybos dievo Poseidono garbei.
Vykdavo nuo 582 pr. Kr. kas dveji metai pavasarį, balandžio ar gegužės mėnesį, Istme (apie 16 km į rytus nuo Korinto polio). Per Istmo žaidynes vykdavo raitelių ir vadeliotojų lenktynės, muzikos konkursai. Nugalėtojai būdavo vainikuojami pušų šakelių arba salierų vainikais ir apdovanojami 100 drachmų. Istmo žaidynės nebuvo tokios populiarios kaip olimpinės žaidynės ar Pitijos žaidynės, bet atėniečiai noriai jose dalyvaudavo.
Nuo 228 pr. Kr. žaidynėse varžydavosi ir romėnai. Per antrąjį Makedonijos karą (Makedonijos karai) romėnų konsulas Flamininas 196 pr. Kr. Istme paskelbė graikų polių nepriklausomybę nuo Makedonijos; 67 po Kr. žaidynėse dalyvavęs Romos imperatorius Neronas simboliškai deklaravo romėnų pajungtos Graikijos laisvę. Istmo žaidynės gyvavo iki krikščionybės įsigalėjimo.
879