istòrijos mókslo staigos, institucijos, telkiančios ir koordinuojančios istorikų darbą, renkančios, studijuojančios, tvarkančios ir publikuojančios istorijos šaltinius. Svarbiausios: įvairaus profilio istorijos institutai, muziejai, archyvai, aukštųjų mokyklų istorijos katedros. Muziejai (bendrieji – istorijos, specialieji – archeologijos) mokslinius tyrimus derina su kultūrine šviečiamąja veikla. 19 a. istorijos mokslo interesais imta pertvarkyti archyvus. Dažniausia istorijos mokslo įstaigų specializacija yra chronologinė – pagal istorinius laikotarpius; dar praktikuojama regioninė specializacija, kuri derinama su kompleksiniu šalių ar tautų tyrimu, be to, yra tekstologinių publikacinių institutų. Pirmieji institutai įkurti 19 amžiuje.
| Didžioji Britanija |
| Britų muziejus (Londonas) |
| Karališkasis tarptautinių santykių institutas (Londonas) |
| Londono muziejus |
| Londono universiteto Istorijos tyrimų institutas |
| Valstybinis viešasis archyvas |
| Italija |
| Centrinis risordžimento muziejus (Roma) |
| Italijos vidurinių amžių istorijos institutas (Roma) |
| Italijos naujųjų amžių ir naujausiųjų laikų istorijos institutas (Roma) |
| Risordžimento istorijos institutas (Roma) |
| Japonija |
| Azijos problemų tyrimo institutas (Tokijas) |
| Japonijos tarptautinių santykių institutas (Tokijas) |
| Kioto universiteto Humanitarinių mokslų institutas |
| Kioto valstybinis muziejus |
| Kiusiu universiteto istorijos institutas |
| Tokijo nacionalinis muziejus |
| Jungtinės Amerikos Valstijos |
| Amerikos politinių ir socialinių mokslų akademija (Filadelfija) |
| Amerikos vidurinių amžių akademija (Kembridžas) |
| Čikagos istorijos draugijos muziejus |
| Detroito istorijos muziejus |
| Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinis muziejus (Vašingtonas) |
| Masačusetso technologijų instituto Tarptautinių tyrimų centras (Kembridžas) |
| Nacionalinis archyvas (Vašingtonas) |
| Niujorko istorijos draugijos muziejus |
| Carnegie institutas (Vašingtonas) |
| Lenkija |
| Istorijos institutas (Varšuva) |
| Materialinės kultūros istorijos institutas (Varšuva) |
| Mokslo ir technikos istorijos institutas (Varšuva) |
| Tautinės atminties institutas (Varšuva) |
| Lietuva |
| Lietuvos istorijos institutas (Vilnius) |
| Prancūzija |
| Dviejų pasaulinių karų muziejus (Vincennes’as) |
| Istorijos institutas (Paryžius) |
| Paryžiaus universiteto Antikos istorijos tyrimų centras |
| Paryžiaus universiteto Šiuolaikinių tarptautinių santykių istorijos institutas |
| Rusija |
| Afrikos institutas (Maskva) |
| Lotynų Amerikos institutas (Maskva) |
| Orientalistikos institutas (Maskva) |
| Visuotinės istorijos institutas (Maskva) |
| Rusijos istorijos institutas (Maskva) |
| Vokietija |
| Rytų istorijos tyrimo institutas (Miunchenas) |
| Vidurio ir Rytų Europos istorijos tyrimo institutas (Miunchenas) |
| Maxo Plancko institutas (Göttingenas) |
Lietuvos istorijos mokslo įstaigos
Lietuvos didžiausia istorijos mokslo įstaiga yra Lietuvos istorijos institutas. Yra specializuotų istorijos mokslo įstaigų (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras tiria daugiausia 20 a. Lietuvos gyventojų genocido, pasipriešinimo sovietų ir nacių okupaciniams režimams, Lietuvos partizanų kovų istoriją), t. p. universitetinių: Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (Klaipėdos universitetas), Lietuvių išeivijos institutas (Vytauto Didžiojo universitetas), Šiaurės Lietuvos istorijos centras (Šiaulių universitetas). Istorijos mokslo įstaigos yra Vilniaus universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Šiaulių universiteto, Mykolo Romerio universiteto, t. p. Lietuvos dailės akademijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos, kitų aukštųjų mokyklų istorijos katedros (dauguma jų dėstytojų tiria Lietuvos istoriją). Kitą istorijos mokslo įstaigų grupę sudaro archyvai (Lietuvos archyvai) – jų darbuotojai, greta tiriamojo darbo, rengia dokumentų publikacijas. Dar viena didesnė istorijos mokslo įstaigų grupė – muziejai (Lietuvos muziejai), tarp jų tiriamąja ir ypač leidybine veikla pasižymi Lietuvos nacionalinis muziejus ir Lietuvos dailės muziejus; savitas yra Vilniaus Gaono žydų muziejus.