istòrijos pabaigà, viena mondializmo geopolitinių koncepcijų, suformuluota Jungtinių Amerikos Valstijų politologo F. Fukuyamos. Istoriją Francis Fukuyama apibrėžia kaip vientisą koherentišką žmonijos evoliucijos procesą modernizacijos link. Modernizacija suvokiama kaip rinkos ekonomikos ir demokratijos įsivyravimas. Pasak Francio Fukuyamos, pasibaigus Šaltajam karui liberaliajai demokratijai neliko lygiaverčių ideologinių varžovų, nes liberalizmo pagrindiniai oponentai – nacionalizmas, fundamentalizmas, marksizmas‑leninizmas – buvo diskredituoti, o radikalioji nacionalizmo forma – fašizmas – po Antrojo pasaulinio karo prarado įtaką. Religinis fundamentalizmas būdingas tik islamui ir vargiai galėtų įgyti svarbesnę tarptautinę reikšmę. Žmonijai visuotiniu orientyru tampa liberalizmo vertybės. Išnykus ideologinei konfrontacijai nacionalinių interesų priešpriešą pakeisią ekonominiai rūpesčiai, kurie nebesudarysią pagrindo konfliktams. Be ekonominės naudos siekio, svarbiausia būsią spręsti technines ir gamtosaugos problemas, tenkinti išpuoselėtus vartotojų poreikius.
Pirmą kartą istorijos pabaigos idėją Francis Fukuyama išdėstė straipsnyje Istorijos pabaiga? (The End of History? 1989), išplėtojo knygoje Istorijos pabaiga ir paskutinis žmogus (The End of History and the Last Man 1992). Po 2001 09 11 musulmonų teroristų išpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose (Rugsėjo vienuoliktoji) Francis Fukuyama vis dar teigė, kad radikalusis islamas nėra rimtas ideologinis vakarietiškos liberaliosios demokratijos varžovas, kad kova su šiais teroristais negali virsti didelio masto konfliktu, todėl žmonija lieka toje pačioje raidos stadijoje. Jo nuomone, Vakarų Europos politinis elitas, ypač Vokietijos ir Prancūzijos, tai labiau suvokia nei Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl vengia veltis į prevencinius karus su agresyviomis islamo šalimis. Francio Fukuyamos koncepcija iš esmės atitinka Jungtinių Amerikos Valstijų Demokratų partijos poziciją.
894
2232