istòrijos šaltnių mókslas Lietuvojè, šaltiniótyra Lietuvojè, kompleksinė pagalbinė istorijos mokslo Lietuvoje šaka.
Istorijos šaltinių mokslas Lietuvoje iki 20 amžiaus vidurio
Lietuvoje istorinio šaltinio kritinio vertinimo elementų yra M. Strijkovskio (16 a.) ir A. Kojalavičiaus‑Vijūko (17 a.) veikaluose. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltinių leidėjų M. D. Dogelio, P. Dubinskio 18 a. publikacijos (pirmosios Lietuvoje) atitiko to meto šaltiniotyros lygį.
19 a. pirmoje pusėje pradėta rašyti studijas (I. Danilavičius) apie kai kurias Lietuvos istorijos šaltinių grupes. Uždarius Vilniaus universitetą (1832) šis darbas nutrūko. 19 a. antroje pusėje Lietuvos istorinius šaltinius (daugiausia aktus) publikacijų pratarmėse aprašė rusų (M. Liubavskis, M. Dovnaras‑Zapolskis, J. Malinovskis, I. Lappo), 20 a. pradžioje – ir lenkų (A. Prochaska) istorikai.
20 a. pirmaisiais dešimtmečiais jau pradėtos rašyti istorinių šaltinių studijos (S. Ptaszyckis, N. Berežkovas apie Lietuvos Metriką, T. Suszyckis apie Lietuvos metraščius). H. Łowmiańskis ir jo sekėjai didesniuose veikaluose ėmė rašyti skyrius, kuriuose plačiai aptariami panaudoti istorijos šaltiniai. Nepriklausomos Lietuvos (1918–40) istoriografijoje tokie skyriai (Z. Ivinskio, A. Janulaičio) ir studijos (M. Krasauskaitės) atsirado tik 4 dešimtmetyje.
Šaltiniotyra Lietuvoje nuo 20 amžiaus vidurio
20 a. antros pusės lietuvių istoriografijoje istoriniai šaltiniai aptariami kiekviename didesniame veikale arba šaltinių publikacijoje. M. Jučas parašė du veikalus apie Lietuvos metraščius (1968) ir apie Lietuvos metraščius bei kronikas (2002). R. Jasas parengė spaudai lietuvių kalba Bychovco kroniką ir parašė jai išsamų įvadą bei nuodugnius komentarus (Lietuvos metraštis: Bychovco kronika 1971), R. Batūra – Dusburgiečio kronikai (Prūsijos žemės kronika 1985), J. Jurginis – Henriko Latvio kronikai ir Wartberge’s kronikai (Livonijos kronikos 1991), R. R. Trimonienė parašė įvadą Vygando Marburgiečio kronikai (Naujoji Prūsijos kronika 1999). Paskelbta E. Banionio ir kitų istorikų studijų apie Lietuvos Metriką, E. Gudavičiaus, S. Lazutkos, I. Valikonytės ir kitų tyrinėtojų – apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės kodeksą Lietuvos Statutą. Pirmą apibendrintą šios kunigaikštystės istorinių šaltinių apžvalgą parašė K. Jablonskis (Istorija ir jos šaltiniai 1979; spaudai parengė V. Merkys).
V. Gidžiūnas, P. Jatulis, P. Rabikauskas ir kiti lietuvių išeiviai 20 a. antroje pusėje paskelbė svarbių Lietuvos Katalikų Bažnyčios istorijos šaltinių kompleksų. Iš apibendrinamųjų Lietuvos istorinių šaltinių studijų svarbiausia Z. Ivinskio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ankstyvųjų istorijos šaltinių apžvalga (Lietuvos istorija naujų šaltinių ir pokarinių tyrinėjimų šviesoje 1964).
Istorijos šaltinių mokslo Lietuvoje centras yra Lietuvos istorijos institutas. Rengiami spaudai ir skelbiami įvairūs Lietuvos istorijos šaltiniai. Šaltiniotyra 1935–40 ir nuo 1997 dėstyta Vytauto Didžiojo universitete, nuo 1947 – Vilniaus universiteto, nuo 1965 – Vilniaus pedagoginio instituto (1992–2011 Vilniaus pedagoginis universitetas, nuo 2011 Lietuvos edukologijos universitetas, nuo 2018 Vytauto Didžiojo Universiteto Švietimo akademija) Istorijos fakultetų studentams.
L: K. Jablonskis Istorija ir jos šaltiniai Vilnius 1979; Z. Ivinskis Lietuvos istorijos šaltiniai / Acta Historica Universitatis Klaipedensis t. 3 Klaipėda 1995.
683